Specialistai kalba apie prasidėjusias robotikos lenktynes, kurios pakeis pramonės žemėlapį: prisitaikiusieji – laimės, nesuspėjusieji – žlugs. Skamba grėsmingai, tačiau panevėžiečiai bent jau stovi pasiruošę startui.
Lietuvos pramonė išgyvena pakilius laikus – per pastarąjį penkmetį gamyba išaugo trečdaliu. Daugiausia tai lėmė užsakymai iš užsienio – ten generuojama 62 proc. visų šalies pramonės užsakymų, pernai eksportas išaugo 12 proc. Vis dėlto vaiskų dangų jau kuris laikas temdo debesys – nors gamybos apimtys šiandien du kartus didesnės nei prieš krizę, šis rezultatas pasiektas su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Tai liudija padidėjusį našumą, tačiau kartu rodo, jog darbo jėgos mažėjimas tampa naująja pramonės realybe. Gamybos sektoriui neišvengiamai teks mažinti priklausomybę nuo darbuotojų skaičiaus.
„Mes augame žemesnių technologijų sąskaita. Lietuvoje 75 proc. gamybos apimčių, pridėtinės vertės ir apyvartos sukuriama žemų ir vidutiniškai žemų technologijų sektoriuje. Jame dirba 85 proc. visų pramonės darbuotojų. Per dešimt metų ta struktūra visiškai nepasikeitė. Tai rodo, kad pramonei chroniškai trūksta inovacijų, dėl to auga gamybos kaštai“, – sakė Lietuvos inovacijų centro ekspertas Aleksandras Izgorodinas.
Vienu iš efektyvių būdų išlaikyti našumą mažinant priklausomybę nuo darbo jėgos laikomos procesų valdymo metodologijos, tokios kaip LEAN. Nepaisant to, kad nemažai įmonių šiuos procesus jau spėjo pritaikyti, riba vis artėja – Lietuvos pramonė šiuo metu rekordiškai stipriai apkrauna savo pajėgumus. Statistikos departamento duomenimis, gamyboje išnaudojama 78 proc. visų turimų pajėgumų, ir tai yra didžiausias rodiklis nuo tokių matavimų pradžios 2003-iaisiais.
Jei pramonė nori ir toliau augti, jai teks rasti kitų sprendimų. Specialistai kartoja – pasiekti tikslus galėtų padėti didesnė automatizacija ir investicijos į išmanią įrangą, kurios šiandien dar nėra itin dažnos.
Raktas į rytdieną
Tokios sąvokos kaip Pramonė 4.0, automatizacija, dirbtinis intelektas verslui nėra naujiena, todėl tarsi aišku, kad norint išlikti konkurencingais, apie robotiką reikėjo pradėti galvoti vakar. Vis dėlto dar netrūksta miegančių, ir tuo metu Panevėžys įgijo nedidelį pranašumą prieš daugelį Lietuvos ir Baltijos valstybių miestų.
Kai kurios stambios miesto pramonės įmonės jau šiandien yra įsidiegusios robotikos sprendimų, kitos juos kuria dabar. Siuvimo įmonė „Devold“ kartu su „Factobotics“ kuria naują logistikos sistemą, o „Schmitz Cargobull“ diegia didelę ir novatorišką automatinę gamybos liniją. Pramoninius robotus jau naudoja „Rokiškio sūris“, „Metalistas LT“, „Rokvelas“, „Mechatronika“ ir kitos įmonės.
Edgaras Leichteris, Lietuvos robotikos asociacijos vadovas teigia, kad Panevėžys turi daug potencialo. „Miestas išsiskiria sveikomis įmonėmis. Čia daug skandinaviško ir vokiško kapitalo įmonių, jų prioritetas nėra nupirkti pigiausia kaina ir prisamdyti darbuotojų iš Baltarusijos. Robotikos bendrovių dėmesys šiam miestui yra padidėjęs. Kartu pridėkim, kad ir politinis kontekstas yra gana neblogas – pats Panevėžys pasirinko robotiką kaip savo regioninės plėtros kryptį“, – dėstė ekspertas.
Jis pabrėžė ir tai, kad Panevėžio kraštas garsėja savo inžinieriais, elektronikos specialistais ir kitais „tiksliukais“, kurie labai tinka šiai sričiai. Verslo aplinkos paveikslui tinka ir tai, kad nebloga yra šiandienė pramonės įmonių būklė.
„Makroekonominė analizė rodo, kad Lietuvos įmonės turi kaip niekada daug pinigų investicijoms. Klausimas, kur jas nukreips – ar į naujų staklių įsigijimą, ar į inovacijų paieškas“, – pažymėjo E. Leichteris.
Miestas turi ir į ką žvalgytis. Kitoje Baltijos jūros pusėje, Danijoje, esanti Odensė, vadinama vienu iš pasaulinių robotikos centrų. Daugiau nei 170 tūkst. gyventojų turinčiame mieste įsikūrusios 120 robotikos įmonių, kuriose dirba beveik 3 tūkst. darbuotojų. Tam tikra prasme Odensė nėra tolimas idealas – jų atstovai dalijasi patirtimi ir lankosi Panevėžyje, o delegacijos iš Aukštaitijos vis vyksta į Daniją.
Drąsios įmonės ir RoboJaunimas
Vis dėlto miesto, regiono ir šalies robotikos perspektyvomis turi rūpintis ne vien verslas. Kiti lygiavertiškai svarbūs dėmenys yra švietimas ir valstybinio sektoriaus parama.
Vytautas Kalinauskas, tarptautinės robotikos konferencijos „Kick-off: RoboPanevėžys“ koordinatorius, sako, kad vietos valdžia yra išsikėlusi du pagrindinius tikslus. Pirmasis – pagalba pramonei automatizuotis ir kurti aukštesnę pridėtinę vertę. Eksperto teigimu, įmonėms įsidrąsinus, robotikos ekosistemą galima išauginti iki tokio lygio, kad vietos pramonės poreikius visiškai aptarnautų vietiniai specialistai.
„Dabar reikėtų skatinti, kad įmonės labiau pradėtų naudotis standartiniais, rinkoje esančiais robotikos sprendimais. Po kiek laiko jos greičiausiai pamatytų, kad gamyboje galėtų naudoti specialiai jų produkcijai pritaikytus sprendimus. Tuomet galėtume pradėti tuos naujus automatizacijos produktus kurti vietoje ir eksportuoti juos į užsienio rinkas“, – sakė V. Kalinauskas.
Antras tikslas yra pagalba auginant tikslinių talentų pasiūlą, nes technologinės pakraipos specialistų skaičius regione nėra begalinis, ir tai yra vienas svarbiausių veiksnių, kuriuos pastebi darbdaviai, norintys plėsti savo gamybą.
Planuojama vaikų inžinerines kompetencijas ugdyti nuo jauno amžiaus. Minties gimnazijoje kuriamas robotikos centras, skirtas viso regiono mokiniams nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Robotiką planuojama integruoti tiek į formalųjį, tiek ir neformalųjį ugdymą – vaikai galės mokytis tradiciniu būdu iš mokytojo ir patys sukurti savo robotą.
Net jeigu baigę mokyklą jie nepasirinks inžinerinių profesijų, pažintis su mechanika ir programavimu juos išmokys kitų svarbių įgūdžių. Tiems, kurie ryšis toliau domėtis būtent robotiška, greičiausiai teks išvažiuoti. Panevėžyje, Kauno technologijos universiteto padalinyje, veikia prieš 7 metus įkurta moderni robotikos laboratorija, tačiau fakultetui nelengva surinkti studentus.
Priėmimas į robotikos bakalauro studijų programą Panevėžyje apskritai nėra vykdomas. Norintys gilinti žinias šioje srityje jaunieji panevėžiečiai turėtų vykti į KTU arba Vilniaus Gedimino technikos universitetą. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė įsitikinusi, kad tokiai programai reikėtų papildomos skatinimo sistemos vietiniu lygmeniu. Pavyzdžiui, populiarinti STEM (mokslas, technologijos, inžinerija, matematika) dalykų mokymą mokyklose. „Kartu su Panevėžio miesto savivaldybe, Panevėžio laisvąja ekonomine zone (LEZ) kuriame strategiją, kuri pasiūlytų veiksmų planą Panevėžiui tapti robotikos centru. Jeigu pavyks sutarti dėl tokios strategijos, savo studijų programų portfelį taip pat orientuosime atsižvelgdami į strategines regiono vystymo kryptis“, – žadėjo ji.
V. Kalinausko teigimu, studijų programos mieste kenčia nuo abiturientų įpročių – būsimi studentai dažnai renkasi ne pačią studijų programą, o miestą. Svarbūs net tokie veiksniai kaip barų kiekis ar socialinio gyvenimo intensyvumas.
„Faktas, kad šituo aspektu Panevėžiui yra sudėtingiau konkuruoti su Kaunu ir Vilniumi. Bet sprendžiant pagal tai, kad VGTU irgi nėra lengva surinkti studentų savo studijų programai, manau, kad išlieka ta pati tendencija – jaunimas labiau renkasi socialinių mokslų kryptis“, – pastebėjo jis.
Lūžis rinkoje ir mąstyme
Ekspertai prognozuoja, kad didysis pramoninių robotų bumas netruks ateiti. Robotus gaminančios įmonės „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus mano, kad jis jau visai čia pat – „karšta“ turėtų tapti jau po trejų metų.
J. Katkus pabrėžė, kad šalims, kuriose pramonė išvystyta menkiau, yra lengviau. Pavyzdžiui, nors Estija nėra labai stipri pramonės šalis, tačiau naujose įmonėse paprastai iš karto įdiegiami skaitmenizuoti gamybos sprendimai. Lietuvos įmonėms kartais sunkoka suvokti, kad reikia transformuotis, ir atsinaujindamos jos renkasi įprastus, tik šiek tiek patobulintus sprendimus.
„Tam tikro mentaliteto žmonės negali padaryti to šuolio, nes jis tarsi nėra apčiuopiamas ar akivaizdus. Pavyzdžiui, ir naujesnės staklės jau gali turėti analitines funkcijas – jos ne tik išpjauna, bet gali pasiūlyti geresnius sprendinius ar pamatuoti, kiek laiko stovėjo be naudos. Galbūt tokie žmonės yra teisūs ir įprastos staklės jiems kurį laiką bus naudingos, bet bendros visumos jie nemato, kol našumo skirtumas nepasidaro akivaizdus“, – teigė specialistas.
V. Kalinausko vertinimu, kad kol kas robotikos nauda dažnai suprantama per siaurai. „Lūžis įvyks tada, kai įmonės supras, kad diegti robotikos sprendimus nėra tik geroji praktika, o pagrindinė išlikimo galimybė, leidžianti efektyvinti procesus ir išlikti konkurencingais, – sakė jis. – Kai didžioji dauguma konkurentų tokius sprendimus turės, įmonės supras, kad tai yra vienintelis būdas eiti į priekį. Manau, kad tai sutvarkys pati rinka.“
Vis dėlto, jei nieko nedaryti nėra išeitis, savo investicijas skirti praeities technologijoms irgi gali būti klaida. Kitaip gali laukti likimas, panašus į vieno garsaus Panevėžio pramonės galiūno, įspėja E. Leichteris. „Jei, pavyzdžiui, gaminate švedams, suomiams, susiduriate su rizika. Jie dabar intensyviai robotizuojasi, kad gamintų savo šalyse, o jūs tuo metu galvojate, kaip gerai jums sekasi. Mes tai vadiname „Ekrano“ sindromu – nusipirksiu daugiau įrangos, kuria gaminsiu seno tipo kineskopus. Pasaulis pasikeitė, o man atrodo, kad verslas einasi visai gerai, todėl investuoju į esamos gamybos plėtrą, užuot žiūrėjęs, kokios tendencijos.“
Informacija paskelbta Alfa.lt
