Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją.
Kaip stiprinti nervų sistemą ir apsisaugoti nuo šių iššūkių, pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Judita Voverė.
Nervų sistema yra atsakinga už pagrindines žmogaus organizmo funkcijas – reguliuoja vidaus organų ir motorinę veiklą, kontroliuoja emocijas ir nuotaiką, reakcijas į įvairius dirgiklius, stresą ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Sutrikus šiai sistemai gali būti juntami tiek lengvi, tiek sunkūs nepageidaujami simptomai, nuotaikų svyravimai ir stebimi pokyčiai organizme.
„Jei nevaldysime patiriamo streso ir nestiprinsime nervų sistemos, galime neišvengti įvairių psichologinių problemų ar net ligų. Trumpalaikis stresas, toks kokį jaučiame, pavyzdžiui, egzamino metu, pagerina mąstymo įgūdžius ir padeda susidoroti kritinėse situacijose, tačiau ilgalaikis stresas – kenkia organizmui“, – pažymi J. Voverė.
Gali iššaukti ir fizinius simptomus
Anot vaistininkės, ilgai besitęsiantis stiprus stresas gali pasireikšti kognityviniais, emociniais ar elgesio pokyčiais, taip pat iššaukti fizinius simptomus.
„Dažnai pasireiškia dirglumas, agresija, kankina nemiga, koncentracijos ir atminties sutrikimai, taip pat gali būti juntamas nuovargis ar išsekimas, apimti liūdesys ar kontrolės praradimo jausmas. Kai kurie žmonės patiria ir psichosomatinius skausmus, virškinimo sutrikimus, pykinimą, apetito praradimą ar persivalgymo bangas, raumenų, galvos, nugaros skausmus. Gali paūmėti rūgštingumas, plaukų slinkimas, atsirasti tikai, drebulys“, – tęsia vaistininkė J. Voverė.
Tam tikras maistas gali padėti jaustis geriau
Anot „Camelia“ vaistininkės, tam tikri maisto produktai ir juose esantys mikroelementai gali stiprinti imuninę sistemą, padėti sureguliuoti kraujospūdį, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, mažinti streso hormonų lygį, taip prisidėdami prie nervų sistemos stiprinimo.
J. Voverė pataria valgyti daugiau sudėtinių angliavandenių turinčių maisto produktų, tokių kaip viso grūdo duona, makaronai ar šilti avižiniai pusryčių dribsniai. Pastarieji ne tik gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje bet ir padidinti seratonino – laimės hormono, atsakingo už mūsų emocijas ir su jomis susijusį elgesį – kiekį.
„Antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, esantis citrusiniuose vaisiuose, ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, gali pagerinti neurotransmiterių sintezę bei kognityvines funkcijas. Štai vitaminas D, kurį gauname iš saulės šviesos bei riebios žuvies, atlieka nemažą vaidmenį reguliuojant nuotaikos svyravimus, padeda palaikyti smegenų sveikatą “, – pastebi vaistininkė J. Voverė.
B grupės vitaminų svarba
Anot jos, didelę reikšmę nervų sistemos veiklai turi B grupės vitaminai: B1, B2, B6, B12. Tinkamas vitamino B1 kiekis organizme padeda apsisaugoti nuo nervų pažaidų, skatina nervų ląstelių regeneraciją; vitaminas B2 padeda mažinti uždegiminius procesus, gerinti kognityvines funkcijas, prisideda prie nervinių audinių sveikatos. Vitaminai B6 ir B12 – vieni svarbiausių mikroelementų nervų sistemai, kadangi gerina nervinių impulsų funkcijas, prisideda prie seratonino ir dopamino sintezės.
Vaistininkė primena, jog kylant poreikiui sustiprinti nervų sistemą, visada rekomenduojama prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Jie patars, kokius maisto papildus, kiek laiko ir kokiomis dozėmis reikėtų vartoti bei suteiks naudingų patarimų, padėsiančių greičiau pasijusti geriau.
Trumpalaikis ir ilgalaikis stresas
Vaistininkė J. Voverė pastebi, jog neretai žmonės, vartodami maisto papildus nervų sistemai stiprinti, tikisi greitų rezultatų, tačiau labai svarbu nemaišyti trumpalaikio ir ilgalaikio streso.
Trumpalaikį stresą įveikti yra paprasčiau – tam įprastai vartojami raminamųjų savybių turintys augaliniai preparatai, tokie kaip valerijono, melisų, ramunėlių ekstraktai. Miego kokybę pagerinti ir sumažinti užmigimo trukmę gali padėti melatonino, magnio, valerijono šaknų maisto papildai.
Visgi jei neigiami jausmai tęsiasi keletą savaičių, sunku įvardinti konkrečią streso priežastį arba jos artimiausiu metu išspręsti nepavyks, geresnei savijautai gali padėti kitų priemonių taikymas. Reguliari mankšta, mėgstami užsiėmimai, įvairios atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas ar masažas, ne tik padeda atsipalaiduoti, stiprina nervų sistemą bei kognityvines funkcijas, bet ir vysto atsparumą stresinėms situacijoms.
„O jeigu pačiam su stresu susitvarkyti sunku, gali padėti paramos sistema – pokalbis su draugu, konsultacija su sveikatos priežiūros specialistu, apsilankymas paramos grupėse ar dalyvavimas streso valdymo programose. Labai svarbu ir išsiaiškinti, kas jums kelia nerimą ir stresą – tai padarius bus lengviau atrasti tinkamas priemones susidoroti su pasekmėmis“, – teigia J. Voverė.
