Šiandien Marijampolėje paminėtos kun. prof. dr. Jono Totoraičio MIC 150-ųjų gimimo metinės.
Gimimo metinių renginys prasidėjo vidurdienį, Šv. Mišiomis Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje.
Po mišių, iškilminga šventė persikėlė į Jono Totoraičio vardo progimnaziją.
Renginio metu apie iškilią krašto asmenybę savo mintimis pasidalino Marijonų gimnazijos direktorius Saulius Andriuška, priminęs, kad 1921 m. Marijonų vienuolynas pavedė J. Totoraičiui įsteigti klasinę katalikišką gimnaziją Marijampolėje. Šiai mokyklai J. Totoraitis vadovavo net 16 metų.
J. Tororaičio atminimą pagerbė ir Rygiškių Jono gimnazija, kurioje Jonas Totoraitis yra buvęs istorijos mokytoju. Sveikinimo žodį tarė šios gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius, meninę ir kultūrinę programą dovanojo gimnazijos mokiniai.
Nuotoliniu būdu J. Totoraičio indėlį į Lietuvos ir Sūduvos krašto gyvenimą priminė bei sveikinimo kalbą tarė Europos Parlamento narys, Lietuvos mokslininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo atradėjas Liudas Mažylis.
Renginio svečius šiltai priėmė bei 150-ųjų J. Totoraičio gimimo meninių proga sveikino Jono Totoraičio vardo progimnazijos direktorė Gražina Jakovickienė, o Jono Totoraičio, kaip kunigo, vienuolio marijono ir marijonų vienuolijos provincijolo gyvenimą aptarė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Garbingiems svečiams naujausią savo knygą „Jonas Totoraitis MIC. Biografija ir veikla” pristatė humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas Algimantas Katilius, kalbėjęs apie J. Totoraičio brandumą, kūrybiškumą ir apžvelgęs jį, kaip asmenybę.
Jono Totoraičio svarbą Marijampolės miestui pabrėžė ir sveikinimo kalbą taręs Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.
J. Totoraitis gimė 1872 m. gruodžio 24 d. Bliuviškiuose, Griškabūdžio valsčiuje, buvo Lietuvos kunigas, istorikas, visuomenės veikėjas.
1890–1895 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Ypač domėjosi istorija, daug skaitė istorinių veikalų. 1895–1899 m. Daukšių vikaras. Platino spaudą, laikraščius, po spaudos draudimo panaikinimo organizavo parapijos bibliotekėlę.
1899–1904 m., pasitobulinęs prancūzų ir vokiečių kalbų žinias ir gavęs vyskupo Antano Baranausko leidimą, studijavo Fribūro universitete. Ten gavo filosofijos daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją vokiečių kalba „Lietuviai karaliaus Mindaugo laikais“ (1905).
Grįžęs į Lietuvą tęsė sielovados darbą ir istorinius tyrinėjimus bei aktyviai prisidėjo prie krašto išlaisvinimo. Seinuose dirbo „Šaltinio“ redakcijoje, vėl buvo Šunskų vikaras. 1910 m. slapta įstojo į marijonų vienuoliją. Nuo 1911 m. Seinų kunigų seminarijoje pradėjo eiti dvasios tėvo pareigas.
1923–1937 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius, dėstė istorijos dalykus. Buvo Marijampolės marijonų gimnazijos steigėjas ir direktorius, rašė istorijos vadovėlius. Mirė 1941 m. Bliuviškiuose, 1943 m. perlaidotas Marijampolės senosiose kapinėse.
Jo vardu pavadinta Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija.
Žymiajame veikale, kuris lig šiol tebėra plačiausias ir giliausias Lietuvos Užnemunės praeities tyrinėjimas – „Sūduvos Suvalkijos istorija“, naudojosi ne tik paskelbtais istorijos šaltiniais, bet ir surado naujų, iki tol nežinomų. Autorius konsultavosi su to meto žymiausiais jaunais istorijos tyrinėtojais – Konstantinu Jablonskiu, Zenonu Ivinskiu, Adolfu Šapoka ir kt.
Ši vertinga knyga jau seniai buvo tapusi retenybe, todėl, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 2003 m. išleista pakartotinai. Jos antrosios dalies rankraščiai iki šiol nerasti.
