Marijampolės miesto pašonėje, Šiaurės rytinėje dalyje planuojama statyti iki 35 vėjo elektrinių. Projektą įgyvendinus pilna apimtimi, jis kasmet generuos apie 2 mln. eurų papildomų lėšų savivaldybės biudžetui bei bendruomenėms, pigesnę ar nemokamą elektrą daliai gyventojų bei savivaldybės įstaigų, mokykloms, darželiams, o vystytojai atnaujins iki 15 km kelių infrastruktūros planuojamoje parko teritorijoje.
Be to, sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 metrų spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams bendrovė mokės po 100 eurų už hektarą kasmetines kompensacijas.
Šis parkas yra dalis nacionalinės vėjo energetikos plėtros strategijos, kuria siekiama didinti Lietuvos energetinį nepriklausomumą.
„Vėjo elektrinių plėtra visoje Lietuvoje vyksta aktyviai, Marijampolė nėra išimtis. Džiaugiamės, kad vystytojai pasirinko teritoriją greta Marijampolės miesto, su jais kalbamės ir aptarinėjame parko vystymo detales jau ne vieną mėnesį. Bendrovė demonstruoja atvirumą ir norą siekti kompromisų su bendruomene, esame detaliai aptarę visą projekto vystymo procesą, kurį akylai stebėsime tam, kad užtikrintumėme, jog procesas vyksta tvarkingai ir atitinka gyventojų lūkesčius.
Vystytojai kelia daug pasitikėjimo, mat tai yra viena didžiausių vėjo energetikos bendrovių Baltijos šalyse, jie ketina statyti moderniausius vėjo malūnus rinkoje ir rūpinasi parko poveikiu aplinkai bei gyventojams. Gyventojus kviečiu būti atvirais, užduoti rūpimus klausimus ir remtis faktais, vertinant šią savivaldybės naujovę“, – komentuoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.
Parkų vystymas yra griežtai reglamentuojamas ir prižiūrimas
Vėjo elektrinių parko vystymas yra detaliai suplanuotas procesas, kurio didžioji dalis yra orientuota į teritorijos tinkamumo, poveikio aplinkai ir gyventojams vertinimą. Vėjo energetikos plėtra ir parkų statymas yra griežtai kontroliuojamas atsakingų institucijų bei reglamentuotas įstatymais.
„Projekte tiriame 48 potencialias vietas vėjo turbinoms, bet esame nusimatę pastatyti iki 35 elektrinių plačiai išdėstytų 7000 hektarų teritorijoje, kuri Šiaurėje ribojasi su automagistrale Marijampolė-Kaunas, Pietuose – su keliu Marijampolė-Prienai, Rytuose – su Varnabūdės mišku, Vakaruose – su LEZ ir geležinkelio trasa. Tiriame daugiau nei planuojame statyti tam, galėtume rasti geriausias vietas, nedarančias reikšmingo poveikio aplinkai, paukščiams bei tinkamas gyventojams. Projekte planuojame statyti moderniausias egzistuojančias vėjo elektrinės, kas reiškia, kad jos gamina daugiau energijos, skleidžia mažiau garso ir visomis prasmėmis yra tobulesnės“, – komentuoja projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.
Vėjo malūnų parko vystymas skirstomas į kelis etapus: teritorijos nustatymą, sklypų tinkamumo nustatymą, poveikio aplinkai vertinimą bei prijungimą ir statybas.
„Noriu akcentuoti, kad visos preliminarios vėjo malūnų vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų, šiuo metu esame sutarę dėl žemės nuomos vėjo malūnams su 90 proc. žemės savininkų toje teritorijoje. Netrukus, kaip reikalauja įstatymai, siųsime informavimo laiškus teritorijoje esančių žemių savininkams ir greitai pradėsime likusias poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios gali trukti iki vienerių metų. Tiesa, paukščių stebėjimas kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis jau yra atliekamas nuo praėjusių metų sausio vidurio“, – pasakoja A. Gelbūda.
Daugiausiai dėmesio – poveikiui aplinkai ir gyventojams
Poveikio aplinkai tyrimo metu atsakingos institucijos vertina projekto poveikį orui, klimatui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei, paveldui, materialinėms vertybėms, paukščiams ir šikšnosparniams bei visuomenės sveikatai. Tyrimo rezultatai turi būti suderinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Kultūros paveldo departamentu bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Poveikio paukščiams tyrimą vykdo Lietuvos ornitologų draugija.
„Poveikio aplinkai vertinimo metu tiriama, ar teritorijoje yra saugomų paukščių rūšių, ar yra jautrių vėjo energetikos poveikiui paukščių, ar ten nėra potencialios paukščių veisimosi ar maitinimosi buveinės ir ar nevyksta intensyvi paukščių ar šikšnosparnių migracija. Greta poveikio paukščiams, modeliuojamas garso sklidimas ir šešėliavimas, įvertinama, ar garsas neperžengs esamų normų, o šešėlių nebus ilgiau nei 30 valandų per metus.
Atlikus poveikio aplinkai tyrimą gaunamas konkrečių vietų žemėlapis ir tuomet individualiai kalbamasi su gyventojais, kurių gyvenamosios paskirties pastatai yra 680 metrų spinduliu nuo planuojamos vėjo elektrinės“, – komentuoja A. Gelbūda.
2 mln. eurų kasmet į Marijampolės biudžetą, kompensacijos gyventojams ir atnaujinti keliai
Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 km spinduliu nuo vėjo malūnų parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas, bei sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį nustato savivaldybė. Greta to, vystant vėjo elektrinių parką bendrovė atnaujins apie 15 km kelių projekto teritorijoje. Svarbu ir tai, kad projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galės naudotis mokyklos, darželiai, ligoninės.
„Marijampolės savivaldybėje šie mokesčiai, jeigu projektas bus įvykdytas pilna planuojama apimtimi, kasmet sudarys apie 2 mln. eurų: 1 mln. eurų iš NT mokesčio į savivaldybės biudžetą ir 1 mln. eurų bendruomenės fondui. Tai yra biudžetas, už kurį galime nutiesti ne vieną kilometrą asfalto, statyti vandentiekio ir nuotekų tinklus, plėsti gatvių apšvietimo tinklą, vaikų žaidimų ir rekreacines erdves bendruomenei. Svarbu akcentuoti, kad dalis parko planuojama statyti tokiose nedidelėse seniūnijose kaip Sasnavos seniūnija, tad bendruomenių fondo lėšų bus nukreipta ir ten, o teigiamas padidėjusio biudžeto poveikis tikrai bus juntamas gyventojams.
Negana to, projektą vystanti bendrovė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigoms, Marijampolės ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kWh.
Itin svarbu ir tai, kad projektą vystanti įmonė atnaujins ir sutvarkys apie 15 km kelių parko teritorijoje: šiuo metu toje vietoje yra daug dirbamų žemių ir ten dirbantys ūkininkai žino, kad keliai, deja, ten nėra geriausios kokybės ir ši investicija stipriai pagerins darbo kokybę“, – komentuoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.
Pasak projekto vadovo A. Gelbūdos, svarbu ir tai, kad visų sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 metrų spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams (ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims bei žemės ūkio bendrovėms) bus mokama po 100 eurų už hektarą kasmetinės kompensacijos: „Šios kompensacijos bus periodiškai mokamos nuo vėjo elektrinės veikimo pradžios iki tol, kol numatyta elektrinė baigs savo darbą ir bus demontuota. Pabrėžiame, kad elektrinės stovės ant jau suderintų ir išnuomotų sklypų“.
Vystytojas su žmonėmis susisieks dėl kompensacijų nustačius tikslias elektrinių vietas, įvykdžius poveikio aplinkai vertinimą bei gavus jų statybų leidimus. Svarbu tai, kad tiek šioje zonoje, tiek kitose zonose, žemės ūkio veikla tęsis kaip buvo, mat tai neriboja jokios ūkinės ar komercinės veiklos. Tad šių žemių savininkai bei ūkininkai išlošia – tiek toliau dirbs arba nuomos savo dirbamą žemę, tiek gaus papildomas pajamas iš vėjo elektrinių.“
Svarbu ir tai, kad žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 m spinduliu, gaus apie 2000 kWh nemokamos elektros per metus, o sodybos, esančios 680 m-1000 m spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct už kilovatvalandę, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio.
Kodėl Lietuvos planuose – vėjo elektrinių plėtra?
Šiuo metu Vyriausybė savo planuose yra numačiusi, kad iki 2030 m. Lietuvoje bus įrengta 3600 MW galios vėjo jėgainių sausumoje: tris kartus daugiau nei veikia šiandien. Tokių parkų plėtra vyksta visoje Lietuvoje suprantant, kad turimą vėjo potencialą reikia išnaudoti elektros kainoms mažinti, nepriklausomumui didinti ir investicijoms į Lietuvą pritraukti.
„Kuo daugiau turėsime vėjo ir saulės elektrinių, tuo didesnė bus elektros pasiūla, kas reiškia, kad mažės elektros kaina. Negana to, kuo pigesnė bus elektra, tuo patrauklesni kaip valstybė ir kaip savivaldybė būsime investuotojams, kurie nori steigti gamybos įmones. Tai lems daugiau darbo vietų, didesnes žmonių pajamas ir laimingesnius žmones. Ir turbūt šiandien svarbiausias argumentas vėjo energetikos plėtrai yra energetinis nepriklausomumas: jei galėsime elektrą sau gamintis patys, būsime nepriklausomi nuo jokių kaimynų“, – komentuoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.
Marijampolės savivaldybės merą papildo ir Aidas Gelbūda, bendrovės „Evecon“ projektų vadovas: „Lietuvoje turime labai daug vėjo, o su naujausių technologijų turbinomis galime jo „pagauti“ dar daugiau. Tai reiškia, kad elektros galėsime pasigaminti ne tik sau, bet ir pradėti ją eksportuoti. Tokia galimybė gali atsirasti jau per artimiausius trejus metus, jei bendra vėjo elektrinių galia pasieks 3915 MW, kam reikalinga pastatyti dar apie 650-750 turbinų visoje Lietuvoje. Elektros eksportas atvertų visiškai naujas galimybes Lietuvai“.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE VĖJO ELEKTRINIŲ PARKĄ MARIJAMPOLĖJE GALITE RASTI ČIA:. www.naudingasvejas.lt
Dažniausi klausimai apie vėjo elektrines
Nors „Eurobarometro“ duomenimis 91 proc. lietuvių tikisi didelių investicijų į atsinaujinančią energiją, vėjo energetika yra vis dar naujas dalykas šalyje. Natūralu, kad tokių parkų statybos kelia klausimų ir nerimo. Štai keli dažniausiai užduodami klausimai apie vėjo elektrines.
Kokį garsą skleidžia vėjo elektrinės?
Natūralu, kad vėjo jėgainės skleidžia ir mechaninio, ir aerodinaminio pobūdžio garsą, kurį sukelia oro sruvenimas sparnais arba sparnų sukimasis apie stiebą. Vis dėlto svarbu suprasti tokio garso lygį. Vėjo jėgainės yra įrengiamos ne mažiau nei 300 m nuo gyvenamųjų pastatų (tik gavus rašytinį savininko sutikimą), o tokiu atstumu girdimas garsas labiausiai vėjuotą dieną siekia iki 40 dB ir atitinka šaldytuvo burzgimą. Pavyzdžiui, 10 m atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB.
Ar vėjo elektrinės skleidžia žalingą infragarsą?
Infragarsas yra žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra 1 Hz-20 Hz. Žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20 Hz iki 20 000 Hz. Svarbu suprasti, kad savijautos sutrikimų gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį. Tačiau tokio stiprumo infragarso vėjo jėgainės nesukelia.
Ar vėjo elektrinės meta labai daug šešėlių?
Saulėtomis dienomis vėjo turbinos menčių sukimąsi lydi judantys šešėliai. Dėl to vėjo jėgainės projektuojamos taip, kad sudarytų kuo mažesnį diskomfortą aplink gyvenantiems žmonėms, augalams ir gyvūnams, o pats šešėliavimas yra momentinis ir įrodyta, kad neigiamos įtakos aplinkai nedaro. Be to, prieš statant vėjo elektrines yra vykdomas poveikio aplinkai vertinimas. Jo metu turbinų statymo zonos modeliuojamos taip, kad gyvenamiems namams suminis šešėliavimo laikas neviršytų 30 valandų per metus.
Ar mano turtas nuvertės dėl netoliese esančios vėjo turbinos?
Nekilnojamojo turto (NT) vertę lemia jo savybės (plotas, amžius, energetinė klasė ir kt.) ir ekonominė situacija konkrečiame regione. Ekspertų teigimu, kaimiškose vietovėse statomos vėjo jėgainės pritraukia šimtamilijonines investicijas, sukuria naujų darbo vietų, vystytojai teikia įvairią pagalbą bendruomenėms, į savivaldybės biudžetą moka NT mokesčius ir tai ne tik atgaivina regioną, bet ir padidina jo patrauklumą bei pakelia jame esančio NT vertę.
Tai geriausiai įrodo skaičiai iš Lietuvos.
Pavyzdžiui, portale birzietis.lt publikuota NT eksperto analizė atskleidė, kad, pavyzdžiui, Šilutėje, kur vėjo elektrinių parkas buvo pradėtas eksploatuoti 2016 m., NT vertės augimas yra toks: vėjo elektrinių parko teritorijoje kainos išaugo 290 proc.; iki 5 km nutolusioje zonoje jos pakilo 196 proc., o 5-10 km nutolusioje zonoje – 374 proc. Šilalėje 2010 m. žemės kaina vėjo elektrinių parko teritorijoje viršijo kainas Lietuvoje 520 proc., o 2019 m. – 218 proc.
Kokį poveikį mano dirbamai žemei darys vėjo elektrinė?
Tyrimais įrodyta, kad dirbamoje žemėje stovinti vėjo jėgainė kuria naudas ir ūkininkų derliui. Besisukanti vėjo jėgainė, maišanti orą aplink, pavasarį gali apsaugoti ir nuo dirvos paviršiuje susidarančių šalnų, o karštomis vasaros dienomis išmaišyti didžiulę kaitrą susidarančią žemės paviršiuje.
Tai įrodo ir skirtingi atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, Tengjiao Chen iš Ilinojaus universiteto tyrime nagrinėjama, kaip vėjo jėgainės gali paveikti žemės ūkio derlių per mikroklimato poveikį. T.Chen tyrimo rezultatai nustatė, kad vėjo energijos plėtra turi reikšmingą teigiamą poveikį netoliese esančių pasėlių derliui – nurodoma, kad 50 MW galios vėjo parkas, sojų pupelių ir kukurūzų derlių atitinkamai padidino 1,3% ir 2,4%. Taip pat tyrimo rezultatai rodo, kad dideli vėjo parkai 2,2–2,6% sumažino ekstremalios temperatūros dienų skaičių auginamų kultūrų vegetacijos metu (kai dienos oro temperatūra yra daugiau nei 30 °C), tad tokie mikroklimato pokyčiai buvo pagrindinis derliaus gausėjimo veiksnys.
Ar visoje Europoje vykdoma tokia vėjo energetikos plėtra kaip Lietuvoje?
Vėjo jėgainių tankis Lietuvoje, skaičiuojant įrengtų vėjo jėgainių galią, tenkančią vienam kvadratiniam kilometrui šalies teritorijos, siekia apie 15,7 kW kvadratiniam kilometrui.
Net įgyvendinus ambicingiausius vėjo energetikos plėtros projektus Lietuvoje optimistiškiausio scenarijaus atveju šis tankis nesieks 100 kW kvadratiniam kilometrui. Palyginimui, Vokietijoje 2022 metų pabaigoje vėjo elektrinių tankis siekė 162,5 kW kvadratiniam kilometrui, kai planuojama vėjo energetikos sausumoje tankį iki 2030 metų, padidinti dvigubai – iki maždaug 320 kW/kvadratiniam kilometrui.
