Po pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) paviešintų duomenų apie perdirbtos mėsos ir onkologinių ligų ryšį, kyla natūralus klausimas – ar mėsos gaminiai gali būti skirti vaikams, kaip skelbiama ant kai kurių pakuočių? Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo Deivido Kliučinsko teigimu, nors vaikams skirtai produkcijai griežtų reikalavimų nėra, tačiau gamintojai turi įrodyti, kad sudėtyje yra daugiau naudingųjų maisto medžiagų ir mažiau vengtinų maisto priedų.
„Teisiškai mėsos gaminiai gali būti skirstomi tik pagal kokybę, pavyzdžiui, aukščiausios, pirmosios ir antrosios rūšies, – teigia D. Kliučinskas. – Maisto produkto tinkamumas konkrečiai amžiaus grupei nėra teisiškai išsamiai reguliuojamas, tačiau gamintojas, norintis deklaruoti, kad dešrelės skirtos vaikams, privalo neklaidinti vartotojų ir pagrįsti, kodėl šis produktas taip vadinamas.“ Specialistas priduria, kad gamintojas neturi pateikti receptūros ar kokių nors kitokių raštiškų įrodymų, tačiau ant gaminio pakuotės turi aiškiai matytis pridėtinė maistinė vertė.
Patarimai, į ką atkreipti dėmesį ieškant vaikams skirto mėsos gaminio:
- Maisto priedai. Pasak D. Kliučinsko, maisto priedų skirstymo, kuris būtų draudžiamas arba leistinas vaikams skirtiems produktams, nėra, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi rekomendacijas, kuriose nurodoma, kokių maisto priedų neturėtų būti. Sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio ir labiau skirtas tėvams, tarp parduotuvių lentynų besidairantiems vaikams tinkamiausio varianto. Į vengtinų maisto priedų sąrašą patenka iki 200 kartų už cukrų saldesnis acesulfamas K, žymimas E 950, benzoinė rūgštis, žymima E 210 ir kiti – iš viso net 47 dažikliai, konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai. Taip pat gamyboje turėtų būti naudojama turėtų būti naudojama mažiau maisto priedų, kurie nėra draudžiami, tačiau rekomenduojama jų vengti, pavyzdžiui, dažiklių bei kvapiųjų medžiagų.
- Vitaminai ir organizmui naudingos medžiagos. VMVT specialisto teigimu, mėsos gaminiai ar pusgaminiai, ant kurių pakuotės rašoma, kad produktai skirti vaikams, sudėtimi turėtų skirtis nuo kitų tos pačios rūšies produktų. Pavyzdžiui, vaikams skirtos maisto prekės turėtų būti papildytos organizmui naudingomis medžiagomis – vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis. Patarimas tėveliams: nepagailėkite laiko ir užuot susigundę spalvotomis pakuotėmis, atidžiau panagrinėkite, kiek ir kokių naudingų medžiagų yra gaminyje, kurį ruošiatės pirkti.
- Mėsos rūšis. Mitybos specialistų teigimu, tėvai parduotuvėje turėtų atkreipti dėmesį ne tik į maisto priedų sąrašą, bet ir į pačią mėsą. Dažniausiai rekomenduojama rinktis kuo liesesnės mėsos, pavyzdžiui, vištienos ar kitos paukštienos gaminius, taip pat atidžiau pažiūrėti, ar sudėtyje nėra mechaniškai atskirtos mėsos, daug riebalų. PSO tyrimų išvadose rašoma, kad didžiausią grėsmę sveikatai kelia raudona mėsa: jautiena, kiauliena, ėriena, tad geriau jos vartojimą apriboti.
- Mėsos apdorojimo būdas. Nors visuomenėje dažnai vyrauja abejonės dėl mėsos gaminių naudos sveikatai, specialistai patvirtina, kad nėra jokių teisės aktų, draudžiančių rūkytus mėsos produktus ženklinti vaikams skirtos produkcijos užrašais – rūkytiems mėsos gaminiams galioja tokios pačios rekomendacijos kaip ir įprastiems mėsos gaminiams ar pusgaminiams. Žinoma, rūkytais gaminiais piktnaudžiauti negalima, net ir suaugusiems, o tuo labiau – vaikams.
Mitybos specialistai pataria atminti svarbiausią sveikos mitybos taisyklę – kas per daug, tas nesveika, taigi retkarčiais pasimėgauti mėgstamu maistu – galima. PSO taip pat pataria tik apriboti perdirbtos mėsos vartojimą, bet neragina jos visiškai atsisakyti.
