Aplinkos apsaugos agentūros apibendrinti duomenys rodo, kad 2024 m. ilgalaikės oro taršos tendencijos Lietuvoje išliko teigiamos: oro tarša šalyje mažėjo, oro kokybės rodikliai vis rečiau viršijo galiojančias normas. Vis dėlto nuo 2030 metų reikalavimai oro kokybei griežtės. Tad kokia oro būklė buvo 2024-aisiais ją vertinant pagal po penkerių metų įsigaliosiančius naujus griežtesnius reikalavimus?
Nauji reikalavimai oro kokybei – nuo 2030 m.
2024 m. pabaigoje įsigaliojo Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje, pagal kurią nuo 2030 metų reikalavimai oro kokybei griežtės. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, pagal šią direktyvą išplėsti ir sugriežtinti reikalavimai aplinkos oro kokybės matavimams, vertinimui, modeliavimui ir valdymui. Aplinkos oro kokybės direktyvoje atnaujinami oro kokybės standartai vienuolikai oro teršalų: kietosioms dalelėms (KD2,5 ir KD10), azoto dioksidui (NO2), sieros dioksidui (SO2), ozonui (O3), anglies monoksidui (CO), benzenui, benzo(a)pirenui, arsenui, kadmiui, nikeliui. „Lietuvai aktualu, kad naujojoje direktyvoje bus perpus sumažintos pagrindinių oro teršalų – kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO2) – metinės ribinės vertės bei nustatomi pavojaus, informavimo slenksčiai, taip pat daugeliui teršalų atsiranda paros ribinės vertės“, – sako V. Bimbaitė.
Jei griežtesni oro taršos reikalavimai įsigaliotų šiandien?
Pasak specialistės, pagal vis dar galiojančius reikalavimus, kietųjų dalelių KD10 vidutinė metinė koncentracijos ribinės vertės norma siekia 40 µg/m³. Nuo 2030 metų vidutinė metinė ribinės vertės norma turės būti dvigubai mažesnė ir ne didesnė nei 20 µg/m³. Aplinkos apsaugos agentūros OKT stotyse 2024 metais vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 12 iki 24 µg/m³. Pagal naujuosius griežtesnius reikalavimus jos būtų nežymiai viršytos Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos, Kauno Noreikiškių, Šiaulių ir Jonavos OKT stotyse.
Galiojanti kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė yra 20 µg/m3. Nuo 2030 metų neturės viršyti 10 µg/m³. 2024 metais šių smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija svyravo nuo 6,1 iki 13,3 µg/m3.Pernai pagal šiuos naujus reikalavimus koncentracijos buvo šiek tiek didesnės Vilniaus Žirmūnų, Kauno Dainavos, Panevėžio Centro, Šiaulių, Jonavos ir Kėdainių stotyse.
Azoto dioksido (NO2) vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė šiuo metu yra 40 µg/m3. Nuo 2030 m. azoto dioksido vidutinė metinė koncentracijos ribinė vertė taip pat turės būti dvigubai mažesnė ir sieks 20 µg/m³. 2024 metais azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija miestų stotyse siekė nuo 6 iki 37 µg/m³ ir pagal naujuosius reikalavimus buvo didesnė Vilniaus Žirmūnų ir Kauno Dainavos OKT stotyse.
Iki 2050 metų ozono siektina vertė (100 µg/m³) neturės būti viršyta daugiau kaip 3 dienas per metus. Šio įsigaliosiančio reikalavimo 2024 metais neatitiko nei vienos tyrimų vietos duomenys.
O štai sieros dioksido, anglies monoksido, benzo(a)pireno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) koncentracijos visose tyrimų vietose jau 2024 metais atitiko atnaujintos Direktyvos geros oro kokybės standartus.
Valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, pagrindiniais aplinkos oro taršos šaltiniais Lietuvoje išlieka transportas, šiluminės energijos gamyba (viešoji ir privati), pramoninė veikla, žemės ūkis, statybos ir kelių remonto darbai. „Šiuose ūkio sektoriuose turėtų būti siekiama mažinti kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 (ar jų pirmtakų, pvz., žemės ūkyje amoniako), azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių (LOJ) išmetimus, kad nuo 2030 m. aplinkos oras šalyje atitiktų naujus geros oro kokybės standartus“, – pabrėžė V. Bimbaitė.
