Susidūrę su galima diskriminacija darbo rinkoje, neįgalieji vis dažniau išdrįsta prabilti. Nors Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nefiksuoja augančio skundų skaičiaus dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos darbo rinkoje, tačiau besikreipiančių konsultuotis šiais klausimais auga tris kartus – jei 2017 m. sulaukta 105 užklausų, tai pernai – net 304.
Tarnybos atstovė sako, kad šalies darbdaviai kartais imasi ir medikų vaidmens, nors to daryti jiems nederėtų.
„Matome, kad žmonės, turintys negalią, šiandien drąsiau kreipiasi, jeigu nujaučia, kad gali būti diskriminuojami – ieško patarimų, prašo konsultacijų dėl savo teisių ir lygių galimybių darbo santykiuose. Viena vertus, galbūt ne visi žmonės su negalia dar tebėra gerai informuoti, kokios yra jų kaip darbuotojų teisės, tačiau džiugu bent tai, kad vis daugiau jų neužsisklendžia savyje ir bando ieškoti pagalbos ar informacijos“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Audronė Daukšaitė-Timpė.
Tarnyba skaičiuoja, kad per pastaruosius dvejus metus iš viso ištyrė virš 80 atvejų dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu.
Darbdavys ar gydytojas?
Atsisakymas kviesti į darbo pokalbį, vertinimas atrankų metu, netinkama ir nepritaikyta darbo vieta bei darbo sąlygos, patyčios ar net priekabiavimas – dirbantys ar bandantys įsidarbinti žmonės su negalia neteisybę patiria dažnai, tačiau ne visuomet išdrįsta apie tai prabilti.
„Pasitaiko visokiausių nutikimų, kai įmonių vadovai prisiima medicinos gydytojo vaidmenį ir sprendžia patys, ar darbuotojas gali dirbti, ar ne. Tyrėme atvejį, kai vadovas, sužinojęs apie sumažėjusį darbuotojo darbingumą, pasiūlė jam dirbti sumažintu darbo krūviu, nors žmogui pagal medicinines išvadas to net nereikėjo. Nustatėme, kad lygių galimybių principas buvo pažeistas – dėl negalios sudarytos prastesnės darbo sąlygos. Panašiai buvo ir kai kreipėsi kasininku viename iš didžiųjų prekybos centrų norėjęs įsidarbinti asmuo. Jo nepriėmė į darbą, nes darbdaviui pasirodė, jog jis negalės dirbti pilnu krūviu, neatliks visų savo funkcijų“, – sako A. Daukštaitė-Timpė.
Jos teigimu, darbdaviai turėtų vadovautis gydytojų nurodymais, skirti laiko individualiam pokalbiui su įsidarbinančiu asmeniu bei aptarti, kokios darbo sąlygos jam reikalingos, įsitikinti, ar asmuo galės atlikti konkrečius darbus.
Baiminasi „skundiko“ etiketės?
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė sako, kad tai tik keli pavyzdžiai, kai neįgalieji patiria neteisybę darbo rinkoje. Asociacija, anot jos, neretai susiduria su žmonėmis, kurie taip ir neišdrįsta ieškoti pagalbos valstybės institucijose, kreiptis dėl konsultacijų darbo santykių klausimais.
„Su žiniomis ateina ir drąsa, tuomet žmonės iš principo nenori tylėti, nes suvokia savo vietą visuomenėje, atpažįsta diskriminacijos apraiškas ir žino, kur kreiptis nukentėjus. Tai, kad šiandien nemažai žmonių bijo kalbėti apie patiriamą diskriminaciją nenorėdami įgyti „skundiko“ etiketės, rodo, kad žinių tiek visuomenei, tiek darbdaviams, tiek patiems neįgaliesiems vis dar labai trūksta, ir tai svarbu keisti“, – sako S. Kunigonytė.
Pritaikyti darbo vietą – darbdavio pareiga
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės teigimu, norėtųsi, kad ne tik patys neįgalieji suvoktų savo teises, bet ir šalies darbdaviai priimtų žmones su negalia, o ši problema būtų sprendžiama iš pagrindų tiek visuomeniniu, tiek valstybės lygmeniu.
Pasak A. Daukštaitės-Timpės, tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbdaviai turi pareigą užtikrinti, kad asmeniui su negalia būtų sudarytos tinkamos pagal negalios pobūdį darbo sąlygos bei pritaikyta darbo vieta, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
„Tad svarbu žinoti, jog pritaikytos darbo vietos nebuvimas negali būti priežastis atsisakyti įdarbinti asmenį su negalia. Tuo atveju, jeigu darbovietėje nėra pritaikytos darbo vietos, darbdavys, priimdamas į darbą asmenį su negalia, privalo, atsižvelgdamas į asmens negalios pobūdį, pritaikyti darbo vietą bei darbo sąlygas“, – sako A. Daukštaitė-Timpė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dažniausiai skundų sulaukia dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu, o antri pagal dažnį kreipimosi pagrindai – amžius bei negalia.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos informcija
