Tikriausiai kiekvienas lietuvis, pažadintas ir iš giliausio miego, galėtų įvardyti, kad Lietuvoje yra penki etnografiniai regionai – Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija (Sūduva), Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Tačiau ką galėtume pasakyti apie kiekvieną jų atskirai? Galbūt žinome, kurioje šalies vietoje jie yra, o kaip kultūra, papročiai, istorija? Leidyklos „Terra Publica“ išleistoje knygoje „Suvalkija. Sūduva“ atskleidžiamas šio regiono savitumas ir išskirtinumas: istorija, papročiai, kraštovaizdis ir gamta, kalba, žymūs žmonės. Supažindinama su krašto kultūra, miestais ir miesteliais, čia plėtojamais verslais, žemės ūkiu, išskirtiniais lankytinais objektais.
Suvalkiečiai – derlingo krašto gyventojai
Suvalkija (Sūduva) visais laikais pasižymėjo derlingomis žemėmis ir žmonėmis, kurie mokėjo tuo pasinaudoti. Suvalkiečiai vaizdingai buvo vadinami laukininkais ir sakuotnugariais. Laukininkai – tai ūkininkai, dirbę žemę ir pragyvenę iš ūkio darbų, o sakuotnugariai – žmonės, kuriuos išlaikė miškas, uogos, grybai ir mediena.
Suvalkiečiai nuo seno gali džiaugtis derlingomis žemėmis, todėl jų stalas visada buvo gausus. Skaniausi Europoje skilandžiai, kumpiai, dešros ir kiti burnoje tirpstantys mėsos gaminiai – tikras Suvalkijos pasididžiavimas. Šio krašto gyventojai taip pat labai vertina bulves. Ko tik iš bulvių neprigamina išradingos Sūduvos šeimininkės: verda sausienę, tarkę, košes, bandeles (bandutes) iš tarkuotų bulvių, šaltanosius, didžkukulius su mėsos, varškės ar grybų įdaru; kepa švilpikus, blynus, iš virtų – kotletus su grybų padažu, kugelį, vėdarus (bulvines dešras) ir tikrą gardumyną – krosnyje ant kopūstų lapų keptus tarkuotus blynus (bandas, „lakštplyckius“) su grietinės padažu.
Kitiems etnografiniams regionams lieka tik pavydėti derlingų žemių, žmonių darbštumo ir sotaus stalo!
Bendrinė lietuvių kalba kilo iš Suvalkijos
Vakarinėje Suvalkijos (Sūduvos) dalyje vartojamų kapsų ir zanavykų (vakarų aukštaičių, ypač pietinės dalies, dar vadinamų kauniškiais) šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba. Šiame regione gimęs Jonas Jablonskis, lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, išleidęs kelias gramatikas, suvalkiečių šnektą bendrinės kalbos pagrindu pasirinko dėl to, jog ji yra arčiausiai sanskrito (didžiausias panašumas su sanskritu yra kapsų, zanavykų ir Mažosios Lietuvos lietuvininkų šnektų). Visgi kodėl dažnas iš šnekos lengvai atskirtų iš Suvalkijos kilusį žmogų? Todėl, kad Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apylinkių gyventojai linkę net ir trumpus balsius tarti kaip ilgus ir taip savo kalbėseną išskirti iš kitų patarmių.
Tų, kurie domisi savo mylimu kraštu, leidykla „Terra Publica“ su knyga „Suvalkija. Sūduva“ lauks Marijampolės miesto dienose gegužės 27–29 dienomis. O norinčius susipažinti su knygos autoriais – istorijos pedagogu Benjaminu Mašalaičiu, žurnaliste, Sūduvos regiono savaitinio žurnalo „Mūsų savaitė“ redaktore Laima Grigaityte ir etninės kultūros specialiste Vitalija Filipova – kviečiame į knygos pristatymą gegužės 25 dieną (trečiadienį) 17.30 valandą Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje (Vytauto g. 20, Marijampolė).
