Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – išgirdus šią diagnozę turėtų kilti noras imtis pokyčių ir pradėti labiau rūpintis savo sveikata.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad ši diagnozė išgąsdina dažną pacientą, o labiausiai pergyvenama, nuo ko reikės pradėti keisti savo kasdienę rutiną. Todėl ji dalijasi 6 patarimais, kurie ilgainiui gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Cholesterolis mums gyvybiškai svarbus
Cholesterolis – šis žodis daugumai žmonių gali nuskambėti gąsdinančiai, tačiau vaistininkė tikina, kad cholesterolis yra būtinas mūsų organizmui. Anot jos, dėl to svarbu atskirti „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį.
„Blogasis cholesterolis nusėda ant mūsų kraujagyslių sienelių ir taip skatina aterosklerozės vystymąsi. Tai kraujagyslių sienelės liga. Ilgainiui apie ją išduoda tokie simptomai kaip nuolatinis skausmas krūtinėje, kojų ir pilvo skausmai. Tokiais atvejais su bloguoju cholesteroliu mums padeda kovoti gerasis, todėl turime nuolat palaikyti jo kiekį organizme. Jis neleidžia blogajam kauptis ant kraujagyslių sienelių, jį suriša, perneša į kepenis, kur yra suardomas ir pašalinamas“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Sterolis mažina „blogąjį“ cholesterolį
Daugumai gerai žinoma, kad norint sumažinti cholesterolį, reikia pradėti nuo sveikesnės mitybos. Visgi, vaistininkė priduria, kad svarbu nepamiršti rinktis maistą, kuriame yra augalinių riebalų – sterolio.
„Daugiausia sterolio galima pasisavinti iš pistacijų, taip pat migdolų, anakardžių, pekano ir graikinių riešutų. Iš grūdų geriausia vartoti linų sėmenis ir kviečių gemalus. Sterolio daržovėse kiek mažiau nei riešutuose ar grūdiniuose produktuose. Visgi, jo galima pasisavinti iš kukurūzų, brokolių, briuselio kopūstų, salotų. Augalinis sterolis žarnyne tarsi kovoja su bloguoju cholesteroliu ir užkerta kelią jo įsisavinimui į kraują“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Gali padėti ir aštrus maistas
„Retas žino, kad cholesterolio kiekio kraujyje mažinimui gali praversti ir aštrus maistas“, – pasakoja vaistininkė. Anot jos, aštrūs pipirai gali ne tik padėti sumažinti blogąjį cholesterolį, bet ir padidinti gerojo kiekį kraujyje.
„Aitrieji pipirai gan retai įvertinami dėl jų teigiamo poveikio širdžiai. Jie gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir padidinti gerojo. Taip pat šie pipirai – tiek juodieji, tiek jelapeno, kajeno ar čili – sumažina aterosklerozės riziką, be to, apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo, sukeliančių širdies priepuolį ar insultą. Nepamirškite ir kitų prieskonių kaip česnakas, ciberžolė, cinamonas ir imbieras – jie irgi mažina cholesterolį“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Padeda omega-3, o ypač – skumbrė
Vaistininkė pataria rinktis maisto produktus, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Ji priduria, kad omega-3 mažina ne tik cholesterolio kiekį, bet ir kraujospūdį.
„Omega-3 rūgščių yra gausu avokaduose, riešutuose ir, žinoma, žuvyje. Siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, patariama vietoje mėsos dažniau rinktis žuvį. Bendrai iš visų žuvų geriausiai su choleterolio kovoja lašiša, sardinės, menkė ir ypatingai maistingoji skumbrė. Taip pašalinsite iš organizmo blogąjį cholesterolį ir paskatinsite gerojo gamybą kraujyje“, – pataria vaistininkė.
30 minučių judėjimo per dieną
Aktyvus judėjimas – tai viena iš svarbiausių priemonių cholesterolio mažinimui. Tačiau vaistininkė pasakoja, kad nebūtina rinktis sunkių treniruočių, svarbiausia judėti kasdien.
„Norint sumažinti cholesterolio kiekį, kasdien aktyviam judėjimui skirkite bent 30 minučių. Tiek reguliariai skiriant laiko sportui, sumažėja širdies infarkto ar insulto ateityje rizika. Geriausia rinktis vidutinio intensyvumo treniruotes, kartais jas dar suaktyvinant. Tuo tarpu nemėgstantys kardiotreniruočių gali rinktis kitas alternatyvas kaip plaukimas arba joga“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Daugiau juokitės
„Ne veltui yra posakis, kad juokas gydo. Atsiranda mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog juokas gali padėti ne tik numalšinti streso keliamą įtampą, bet ir sustiprinti imunitetą, suaktyvinti kraujotaką bei netgi sumažinti cholesterolio kiekį. Tai veikia panašiai kaip kardiotreniruotės – kai juokiamės, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, daugiau giliai įkvepiame, o tai reiškia, kad per mūsų kūną cirkuliuoja daugiau deguonimi prisotinto kraujo, kas ilgainiui pagerina kraujagyslių funkciją ir užkerta kelią širdies ligoms. Tad ne tik sportuokime ar sveikai maitinkimės, bet ir nenustokime juoktis“, – šypsosi vaistininkė E. Ramaškienė.
