Vašingtonas, Kanbera ir Londonas pasirašė karinių technologijų mainų sutartį, tad Australija nuo pirmadienio oficialiai pradėjo savo karinio jūrų laivyno aprūpinimo branduoliniais povandeniniais laivais programą, kuri yra naujo gynybos aljanso AUKUS su Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis dalis.
Australijos gynybos sekretorius Peter‘is Dutton‘as kartu su JAV ir Didžiosios Britanijos atstovais pasirašė susitarimą, leidžiantį jų šalims keistis konfidencialia karinio jūrų laivyno branduoline informacija. Tai pirmasis viešai pasirašytas gynybos technologijų mainų susitarimas po to, kai rugsėjį šios trys šalys paskelbė apie gynybos aljansą AUKUS, nukreiptą prieš augančią Kinijos karinę galią Ramiojo ir Indijos vandenynų akvatorijoje.
Australijai skirtų povandeninių laivų įsigijimo procesas turėtų trukti apie pusantrų metų, teigė P. Dutton‘as. Kanberoje pasirašius sandorį su JAV ambasados Australijoje laikinuoju reikalų patikėtiniu Michael‘u Goldman‘u ir JK vyriausiuoju įgaliotiniu, komisijos nare Viktorija Tredell. Šio sandorio detalės kol kas dar neviešinamos, taip pat nežinoma kas tiksliai gamins branduolinius povandeninius laivus Australijai – JAV ar Jungtinė Karalystė.
„Turėdama prieigą prie technologinės informacijos, kurią įgalino šis susitarimas, kartu su dešimtmečiais kaupta britų ir JAV partnerių karinio jūrų laivyno branduolinės energetikos naudojimo patirtimi, Australija, taip pat gali būti lygiavertė ir atsakinga bei patikima šios technologijos savininkė“ – kalbėjo P.Dutton‘as
Prieš pasirašant susitarimą, JAV prezidentas Joe Biden‘as paskelbė susitarimo patvirtinimo memorandumą, kuriame teigiama, kad susitarimas pagerins „trijų šalių saugumo padėtį“. Pagal AUKUS pasirašytą sutartį, Australija gaus aštuonis modernius branduolinius povandeninius laivus, aprūpintus įprastine ginkluote ir galinčius vykdyti tolimo nuotolio slaptas misijas. Sutartis, taip pat numato bendrai naudoti kibernetines technologijas, dirbtinį intelektą, kvantines ir daugybę kitų technologijų galimybių.
Susitarimo pasirašymas eilinį kartą supykdė Kiniją, kuri pavadino tai „labai neatsakingu“ ir keliančiu grėsmę stabilumui regione žingsniu.
Pagal užsienio žiniasklaidos pranešimus parengė Vytautas Karsokas
