Ekstremalios situacijos dažniausiai užklumpa netikėtai. Jos gali kilti tiek dėl gamtos stichijų – potvynių, audrų, gaisrų ar šalnų, tiek dėl technogeninių nelaimių – elektros tinklų gedimų, vandentiekio avarijų ar transporto sutrikimų. Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria ir su geopolitiniais neramumais, pandemijomis ar kitais globaliais iššūkiais. Būtent todėl Lietuvos civilinės saugos institucijos pabrėžia vieną aiškią rekomendaciją: kiekvienas žmogus ir kiekviena šeima turėtų būti pasiruošusi savarankiškai išgyventi bent 72 valandas.
Svarbiausia – ne panikuoti, o turėti planą. Oficialios rekomendacijos nurodo, kad pasirengimas apima tris esminius dalykus: informuotumą, komunikaciją ir materialinius išteklius. Tai reiškia, kad vien turėti daiktų nepakanka. Būtina žinoti, kokius veiksmus atlikti nelaimės atveju, kaip elgtis šeimai, kur kreiptis pagalbos ir kur gauti patikimos informacijos. Kiekvienas šeimos narys turėtų būti susipažinęs su evakuacijos planais, žinoti artimiausias saugias vietas, kaip pasiekti giminaičius ir kokius svarbiausius daiktus pasiimti.
Čia svarbus vaidmuo tenka ir 72 valandų kuprinei arba išgyvenimo kuprinei, tačiau ji yra tik viena pasiruošimo dalis. Tokia kuprinė padeda užtikrinti pagrindinius poreikius pirmosioms trims paroms – maistą, vandenį, pirmosios pagalbos priemones ir būtiniausius reikmenis. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia ne pats krepšys, o planas, kaip ir kada jį panaudoti. Be žinių ir susitarimų šeimoje net geriausiai sukomplektuota kuprinė gali nepasitarnauti taip, kaip tikėtasi.
Pasiruošimas apima kelis lygmenis. Pirmiausia – namų saugumas. Rekomenduojama turėti minimalias atsargas savo namuose: pakankamai geriamojo vandens, ilgai negendančio maisto, žvakių ar žibintuvėlių, atsarginių baterijų, vaistų bei higienos priemonių. Elektros energijos tiekimo sutrikimų atvejais ypač svarbūs alternatyvūs šildymo ar maisto ruošimo sprendimai. Jei turite augintinių, būtina pasirūpinti ir jais – jų maistu, vaistais, dokumentais.
Antras svarbus pasirengimo lygmuo – asmeninis mobilumas. Jei namuose likti nesaugu, reikia žinoti, kur evakuotis ir ką pasiimti. Čia padeda išvykimo krepšys, leidžiantis per kelias minutes turėti viską, ko gali prireikti. Tai gali būti dokumentai, grynieji pinigai, žemėlapis, telefonas su įkrovikliu, radijo imtuvas, šilti drabužiai, lietpaltis ir kelių dienų maisto atsargos. Specialistai pataria bent kartą per pusmetį patikrinti krepšio turinį, kad įsitikintumėte, jog produktai nepasenę, baterijos įkrautos, o drabužiai tinkami pagal sezoną.
Trečias pasiruošimo aspektas – bendravimas ir informacijos gavimas. Oficialios rekomendacijos pataria šeimoms iš anksto susitarti, kaip palaikysite ryšį ekstremalios situacijos metu. Mobilusis ryšys gali būti sutrikęs, todėl verta turėti alternatyvų planą – žinoti, kur susitikti, jei negalite susisiekti telefonu, ir pasitarti, kas informuos artimuosius. Taip pat svarbu žinoti patikimus informacijos šaltinius: Nacionalinę civilinės saugos sistemą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ar vietos savivaldybės kanalus.
Išgyvenimo rinkinys yra praktinė pasiruošimo dalis, tačiau net ir čia nėra vieno universalaus sprendimo. Kiekvienos šeimos poreikiai skirtingi: vieniems gali reikėti daugiau vaistų, kitiems – specialios įrangos kūdikiams ar pagyvenusiems žmonėms. Todėl bazinis krepšio turinys yra tik atspirties taškas. Svarbiausia – jį pritaikyti savo situacijai.
Tiesa, daugelis žmonių vis dar neturi paruošto krepšio ar bent bazinių atsargų namuose. Tyrimai rodo, kad tik apie penktadalis Lietuvos gyventojų yra apgalvoję, kaip veiktų krizinėje situacijoje. Specialistai įspėja – net trumpalaikiai elektros ar vandens tiekimo sutrikimai gali kelti didelį stresą, jei nėra jokio plano. Pasiruošimas iš anksto leidžia sumažinti nerimą ir veikti greitai.
Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms nėra tik kuprinė ar atsargų dėžė namuose. Tai platesnis planas, apimantis žinias, bendravimą, materialinius išteklius ir gebėjimą prisitaikyti prie aplinkybių. 72 valandų kuprinė yra svarbi šio plano dalis, bet tik tada, kai ji yra naudojama sąmoningai – kartu su šeimos susitarimais, evakuacijos maršrutais ir aiškia veiksmų seka. Kuo daugiau pasiruošimo žingsnių atliekama iš anksto, tuo daugiau ramybės galima turėti, kai to labiausiai prireikia.
