Naujausi Europos kardiologų sąjungos duomenys rodo, kad aukštas kraujo spaudimas ir su juo susiję varginantys simptomai lydi 41 proc. europiečių vyrų ir 36 proc. moterų.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė įspėja, kad aukštas kraujospūdis yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, o pastarosios kasmet nusineša per 3 mln. europiečių gyvybių. Ji dalijasi, ką galime padaryti, siekdami kontroliuoti kraujo spaudimą.
Kas turėtų atkreipti dėmesį?
Vaistininkė įvardija, kad aukštas kraujo spaudimas dažniausiai priverčia širdį dirbti sparčiau, tad sukelia sunkumo jausmą krūtinėje, stipresnį širdies plakimo pojūtį. Dėl sutrikusio kraujo tekėjimo ir padidėjusio spaudimo kraujagyslėse gali kankinti galvos svaigimas ir skausmas, suprastėjęs matymas, dusulys, nuovargis, padidėjęs nerimas. J. Metlovienė pabrėžia, kad aukštas kraujo spaudimas ne visiems sukelia simptomų, todėl dalis žmonių nė nežino apie savo būklę.
„Aukštas kraujospūdis dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus, ypač tiems, kurie turi viršsvorio ar tam tikro laipsnio nutukimą, taip pat propaguojantiems netinkamą mitybą ir žalingus įpročius. Sėslus gyvenimo būdas ir mažas fizinis aktyvumas, kaip ir lėtinis stresas ar nerimas, vėlgi prisideda prie rizikos didėjimo. Nemažą reikšmę turi ir paveldimumo faktorius – skaičiuojama, kad jei vienas iš tėvų turi aukštą kraujo spaudimą, tikimybė, kad su tuo susidurs ir vaikas išauga bene 2 kartus“, – sako J. Metlovienė.
Tam, kad tikslingai rūpintumėtės savo širdies ir kraujagyslių sveikata, rekomenduojama sekti kraujospūdžio pokyčius ir jaučiamą simptomatiką. Tiems, kas patenka į rizikos grupę arba susiduria su kraujospūdžio svyravimais, vaistininkė pataria rodiklius vesti į užrašinę, nurodant paros metą, kada buvo matuotas kraujo spaudimas bei kokia tuo metu buvo savijauta. Vėliau šie duomenys gali praversti konsultuojantis su gydytojais ir nustatant spaudimo padidėjimo priežastis.
Koks kraujo spaudimas yra normalus, o koks – jau per aukštas?
Vaistininkė J. Metlovienė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau ši norma gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos.
Ar mokame teisingai matuoti kraujospūdį?
„Camelia“ vaistininkė rekomenduoja prieš kraujo spaudimo matavimą bent 5 minutes praleisti ramiai sėdint, o valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais.
Manžetė uždedama ant žasto, 2–3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas. Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę.
„Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai kardiologo kabinete profilaktiškai apsilankyti reikėtų kartą per metus, o turint diagnozuotą širdies ir kraujagyslių sutrikimą – bent dvigubai dažniau“, – pabrėžia vaistininkė.
Kasdienių įpročių pokyčių svarba
Pasak J. Metlovienės, nemažą įtaką aukštam kraujo spaudimui turi netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, riebalų turinčio maisto.
„Natrio chloridas, esantis valgomojoje druskoje, didina skysčių susilaikymą organizme, tad gali padidėti kraujo tūris ir kraujagyslių spaudimas, gali susiaurėti pačios kraujagyslės. Mažai skaidulų turintis „greitas“ maistas (balta duona, hamburgeriai, picos, makaronai ir pan.) gali prisidėti prie kraujagyslių siaurėjimo ir sienelių storėjimo, tokiu atveju kraujospūdis natūraliai padidėja. Kraujospūdžio rodiklius iškreipti gali ir kai kurių vaistų vartojimas, tačiau tai priklauso nuo individualių atvejų“, – paaiškina vaistininkė.
Ji priduria, kad širdies funkcijas stiprinti gali padėti omega-3 riebiosios rūgštys esančios žuvų taukuose, gudobelės ir ginkmedžio ekstraktų preparatai, mineralai kalis ir magnis, kofermentas Q10. Kontroliuojant pulsą, kaip ir aukštą kraujo spaudimą, svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, kadangi treniruočių metu yra stiprinamas širdies raumuo. Taip pat patariama per parą išgerti ir bent 1,5–2 litrus vandens.
