Ketvirtadienį Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje nuaidėjo ypatingas vakaras – paskutinį kartą scenoje suskambo tautinės dainos ansamblio „Lietuvninkas“ balsai. Koncertas „Dainomis pražystantis pavasaris“ tapo jautriu atsisveikinimu su kolektyvu, kurio vardas daugelį metų reiškė daugiau nei tik dainą – tai buvo ištikimybė tradicijai, meilei Lietuvai ir gyvajam žodžiui.
„Lietuvninkas“ – tai žmonės, kurių širdyse gyveno tarmė, daina ir tautinis jausmas. Tai balsai, kurie suvienijo, stiprino, priminė mūsų šaknis ir tapatybę. Kiekvienas jų pasirodymas buvo ne tik meninis aktas, bet ir tylus istorijos paliudijimas – apie tai, ką reiškia būti lietuviu, apie tai, kaip svarbu dainą ne tik atlikti, bet ir ja gyventi.
Renginyje apsilankė ir Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Savivaldybės vicemerai Artūras Visockis ir Ričardas Bagdanavičius, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto vedėja Loreta Matusevičienė ir LR Seimo narys Karolis Podolskis.
Meras padėkos žodžius skyrė ansamblio vadovei Danutei Klevienei: „Jūsų gebėjimas burti žmones, saugoti tai, kas tikra, ir dovanoti miestui dainos šviesą, yra tikrasis kultūros stiprybės įrodymas. Vadovavote ne tik kolektyvui – vadovavote širdimis. Esu nuoširdžiai dėkingas už visus tuos metus, kai Jūsų dėka mūsų mieste skambėjo Lietuva – autentiška, jautri ir išdainuota“, – kalbėjo meras.
Simboliška, kad tą vakarą scenoje pasirodė ir Sūduvos gimnazijos gimnazistų ansamblis – jaunieji dainos nešėjai, perimantys estafetę iš vyresniųjų. Iš rankų į rankas, iš širdies į širdį – taip tęsiasi tautinės dainos kelias.
Nors „Lietuvninko“ koncertinė kelionė šiuo pasirodymu simboliškai baigėsi, pažadas liko – jie dar susitiks, dar dainuos. O mes prisiminsime – ne tik jų dainas, bet ir tylų pasiryžimą būti savimi, būti kartu, būti Lietuva.
