Susisiekimo ministerija po aktyvių diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino optimalią „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą. Atsižvelgus į gyventojų daugumos nuomonę, pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva.
„Baigtas itin svarbus projekto „Rail Baltica“ etapas, kuriame aktyviai dalyvavo tiek miestų ir rajonų savivalda, tiek bendruomenės. Diskusijos su visuomenės nariais, kuriuos tiesiogiai liečia naujai tiesiamas geležinkelis, bus tęsiamos ir kituose teritorijų planavimo etapuose, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė. – Neabejoju, jog greitasis geležinkelis iki Lenkijos ne tik padidins gyventojų keliavimo galimybes, bet ir paskatins glaudesnius verslo ryšius tarp kaimyninių valstybių, reikšmingai pagerins mūsų šalies ir viso regiono karinį mobilumą ir, žinoma, prisidės prie aplinkai draugiško transporto plėtros.“
Optimalia „Rail Baltica“ trasa tarp Kauno ir sienos su Lenkija pasirinkta 6A alternatyva, pagal kurią naują geležinkelio 1435 mm dvikelį numatoma tiesti ten, kur geležinkelio kelio iki šiol nebuvo. Pagrindinė geležinkelio linija apeis Marijampolės miestą, nutols nuo Kazlų Rūdos miesto ir nepalies Kalvarijos. Marijampolėje bei Šeštokuose planuojamos regioninės stotys, kurios prie pagrindinės geležinkelio linijos bus prijungtos regioninėmis jungtimis.
Planuojama, kad kelionė nuo Jiesios iki sienos su Lenkija truks iki 19 min. Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė iš Kauno į Varšuvą truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę pasieksime per kiek daugiau nei 4 val.
„Šiuo metu eksploatuojamas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos iki Kauno intermodalinio terminalo ir toliau bus naudojamas. Apskritai, jis tampa dar svarbesniu, nes šiuo geležinkeliu šiandien vis intensyviau vyksta krovininių traukinių eismas tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Be to, šis ruožas išlieka itin aktualus karinio mobilumo kontekste. Pavyzdžiui, jis ir toliau bus naudojamas užtikrinant susisiekimą su Kazlų Rūdos poligonu. Tam, kad ši vėžė galėtų veikti pilnu pajėgumu, artimiausiu metu planuojama kreiptis finansavimo dėl eismo valdymo sistemos, kuri gerokai padidintų galinčių pravažiuoti traukinių kiekį patenkinant tiek išaugusį krovinių gabenimo poreikį, tiek sudarant galimybes greitesniam keleivių susisiekimui su Varšuva“, – kalba „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.
„Rail Balticos“ projekto rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ – iš viso visuomenės vertinimui kovą pristatė keturias trasos alternatyvas, kuriomis galėtų driektis „Rail Balticos“ geležinkelis tarp Kauno (Jiesios) ir Lietuvos bei Lenkijos sienos. Visos jos viešam svarstymui buvo pateiktos atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kurio metu buvo analizuojami ne tik aplinkosaugos, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Projekto rengėjai taip pat atliko visų alternatyvų vertinimą pagal nustatytus kriterijus, kaštų ir naudos analizę.
Patvirtinus 6A alternatyvą, jos sprendiniai toliau bus detalizuojami, siekiant atsižvelgti į gyventojų pateiktus siūlymus, kiek tai nepažeidžia viešojo intereso ir viešinimo procedūrų bei leidžia išlaikyti „Rail Baltica“ projektavimo gairėse nurodytus parametrus.
Konkretizuotų sprendinių etape bus formuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama tiesti „Rail Balticos“ geležinkelio liniją, tai planuojama viešinti 2022 m. III ketvirtyje. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas „Rail Balticos“ ruožas, gaus pranešimus registruotaisiais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir visuomenės informavimo priemonėse.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai apie „Rail Baltica“ projekto teritorijų planavimą, projektui reikalingos žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimą bei kompensavimą čia.
LR Susisiekimo ministerijos inf.
