Kai kuriems taupymas gali pasirodyti sudėtingas, apsunkinantis gyvenimą dėl griežtos biudžeto kontrolės bei reikalaujantis susiveržti diržus ir atsisakyti malonių įpročių.
Visgi, pasak „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovės Aušrinės Mincienės, taupyti galima ir paprasčiau, be to, tai gali tapti netgi smagia veikla. Ji kviečia išbandyti keletą netradicinių taupymo būdų.
„Taupymas yra svarbus kiekvienam – nesvarbu, ar siekiate sukaupti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams, ar ruošiatės stambesniam pirkiniui, būsto pradiniam įnašui ar svajonių atostogoms. Nebūtina to paversti sudėtingu bei nemaloniu procesu – šiandien yra daugybė įvairių metodų, kurie padeda taupyti kūrybiškai, smagiai ir be didelių suvaržymų“, – sako A. Mincienė.
Žaidimų kauliuko metodas
Taupymas gali būti ne tik naudingas, bet ir smagus – tereikia kūrybiško požiūrio. Vienas iš tokių žaismingų būdų – žaidimų kauliuko metodas, sako „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė.
„Šio metodo esmė – netikėtumo ir žaidimo elementas. Kiekvieną dieną arba savaitę metamas žaidimų kauliukas, o tiek, kiek parodo iškritęs skaičius, įdedama į taupymo sąskaitą ar taupyklę. Jei, pavyzdžiui, iškrenta 4 – įdedate 4 eurus. Tai paprasta, smagu ir nereikalauja griežto plano ar didelių sumų. Be to, kiekvienas metimas tampa mažyčiu įdomiu iššūkiu sau pačiam“, – aiškina A. Mincienė.
Pasak jos, šis metodas ypač tinka tiems, kurie nemėgsta monotoniško taupymo, o taip pat gali būti smagi veikla visai šeimai – net ir vaikams, mokantis finansinio raštingumo.
Taupymas už nueitus žingsnius
Finansų planavimas gali eiti koja kojon su fiziniu aktyvumu. Vienas iš kūrybiškesnių taupymo metodų yra susietas su kasdieniu judėjimu, pasakoja A. Mincienė.
„Žingsnių taupymo principas paprastas – už kiekvieną nueitą žingsnių kiekį atidedama tam tikra pinigų suma. Pavyzdžiui, galite nusistatyti, kad už kiekvieną tūkstantį žingsnių atidedate 1 eurą. Jei per dieną nueinate 7 tūkst. žingsnių, į taupymo sąskaitą įkeliauja 7 eurai. Tai skatina ne tik judėti daugiau, bet ir nuosekliai kaupti santaupas“, – akcentuoja „Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė.
Ji priduria, kad šis metodas gali būti motyvuojantis, ypač, jei siekiama konkretaus tikslo, pavyzdžiui, naujo sportinio laikrodžio.
Neplanuoto pirkinio iššūkis
Svarbu žinoti, kad taupymas nereikalauja visiško malonumų atsisakymo, kartais pakanka tiesiog suvaldyti impulsyvius pirkinius. Tai padaryti gali padėti neplanuoto pirkinio iššūkis.
„Šio metodo esmė – kiekvieną kartą, kai norite įsigyti impulsyvų ar nebūtiną pirkinį, sustokite ir vietoje to tokią pačią sumą perveskite į savo taupymo sąskaitą. Pavyzdžiui, jei prekybos centre norėjote nusipirkti 20 eurų kainuojantį drabužį, kurio jums iš tikrųjų nereikia – tuos pačius 20 eurų atidėkite kaip santaupas. Tokiu būdu ne tik išvengsite impulsyvių išlaidų, bet ir pamatysite, kiek daug iš tiesų būtų buvę išleista neplanuotai“, – sako ekspertė.
Trečiadienio temperatūra
Taupymas gali būti netikėtas ir linksmas, ypač tada, kai jis siejamas su orų prognoze. Vienas iš kūrybiškiausių būdų – taupyti pagal trečiadienio temperatūrą. Tai ne tik paprasta, bet ir žaisminga taktika, leidžianti finansinius tikslus sieti su kasdieniais dalykais.
„Kiekvieną trečiadienį pasižiūrėkite, kokia yra aukščiausia tos dienos temperatūra jūsų mieste, ir tokią pinigų sumą perveskite į taupymo sąskaitą. Tarkime, jei termometras rodo 17 laipsnių šilumos, atidedate 17 eurų. Jei 25 laipsnius – tiek pat eurų keliauja į jūsų santaupas“, – tvirtina A. Mincienė.
Anot jos, nors žiemą ši strategija gali atrodyti kukli, vasaros sezonas tam itin palankus. Šylant orams, pakyla ir galimybės atidėti didesnes sumas – todėl šiltasis metų laikas tampa puikiu momentu pradėti ar sustiprinti savo taupymo įpročius.
Siekiant, kad santaupos nenuvertėtų ir būtų dar naudingesnės, A. Mincienė pataria jas „įdarbinti“, pavyzdžiui, pasirinkti kaupiamąjį indėlį.
„Tai vienas saugiausių būdų uždirbti iš sukauptų pinigų. Indėlį galima pradėti formuoti net nuo 10 eurų, o papildyti – vos vienu euru. Galima nustatyti automatinį papildymą pasirinktu dažniu, tai padeda išlaikyti nuoseklumą net ir užmiršus“, – pažymi A. Mincienė.
