Šylant orams, pamažu skleidžiantis ir pražystant gamtai, kai kuriems žmonėms pavasarišką nuotaiką aptemdo įvairūs sveikatos negalavimai. Užsitęsusi sloga, dažnas čiaudulys, gerklės perštėjimas, akių dirginimas ar atsiradęs dusulys dažnai siejami su peršalimu, tačiau tokia savijauta gali rodyti ir pavasarinę alergiją.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė apžvelgia dažniausias pavasario alergijas ir simptomus, padedančius jas atpažinti.
Pavasariui būdingos alergijos
Pavasarį nemažai žmonių pasireiškia tam tikrų žiedadulkių sukeliama alergija, dar vadinama šienlige. Ją sukelia padidėjęs organizmo jautrumas medžių ir augalų išskiriamiems alergenams, kurių ore ypač padaugėja sužydėjus beržams, lazdynams, kiečiams, motiejukams, avižuolėms, šunažolėms, javams ir kitiems augalams. Naujausiais „ECARF Institute“ duomenimis, šienligė paliečia 14,4 proc. pasaulio gyventojų.
„Šienligė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ji prasideda vaikystėje ir laikui bėgant gali susilpnėti ar net visai išnykti. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai alergija pirmą kartą išryškėja vyresniame amžiuje, ypač tiems, kurie vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu ar astma, turintiems artimų alergiškų giminių“, – teigia vaistininkė J. Jankauskienė.
Šiltėjant orams ir didėjant vyraujančiai drėgmei, taip pat daugėja ir vabzdžių bei alerginių reakcijų į jų įkandimus – bičių, širšių, vapsvų, sparvų, uodų ar kitų vabzdžių. Nors dažniausiai jos būna lokalios ir greitai praeina, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir sunkesnės reakcijos ar net anafilaksinis šokas. Be to, pavasarį gali pasitaikyti ir alergija saulei, dar vadinama fotodermatoze, kurią sukelia ilgesnis buvimas tiesioginėje saulės šviesoje be tinkamos apsaugos. Ji dažniau vargina šviesios odos žmones, moteris ir vaikus.
Skirtingi simptomai skirtingais atvejais
Anot J. Jankauskienės, nepriklausomai nuo alergiją sukeliančio veiksnio, organizme vyksta panaši reakcija – imuninė sistema alergeną atpažįsta kaip pavojingą ir pradeda gaminti specifinius antikūnus. Pakartotinai susidūrus su alergenu, išsiskiria uždegiminės medžiagos, lemiančios įvairius simptomus.
„Pasireiškus šienligei, žmogų vargina akių uždegimas – vokų niežėjimas, paraudimas, perštėjimas, ašarojimas ar jautrumas šviesai. Taip pat būdingas priepuolinis čiaudulys, kurį lydi gausios, skystos, skaidrios išskyros iš nosies ir stiprus gleivinės paburkimas, apsunkinantis kvėpavimą ir dirginantis gerklę. Alergijos simptomai dažnai painiojami su peršalimu, tačiau alergijai nebūdinga pakilusi kūno temperatūra, o simptomai linkę kartotis tomis pačiomis aplinkybėmis. Užsitęsus alerginiams simptomams gali pasireikšti nuovargis, o dėl nosies užgulimo ar kitų požymių neretai nukenčia ir miego kokybė“, – aiškina vaistininkė.
Alergijos atveju po vabzdžio įgėlimo dažniausiai atsiranda niežėjimas, patinimas ir paraudimas pažeistoje vietoje, tačiau jautresniems žmonėms tinimas gali būti itin ryškus, o kartu gali pasireikšti dusulys, kraujospūdžio kritimas, galvos svaigimas ar pykinimas.
Pasak jos, alergiją saulei gali išduoti smulkūs bėrimai ar pūslelės, niežėjimas, pigmentinės dėmės bei ilgai neišnykstantis odos pleiskanojimas.
Kaip palengvinti simptomus?
Pasak vaistininkės „Camelia“ J. Jankauskienės, alergijos simptomai gali būti išties varginantys ir apsunkinantys net įprastus kasdienius darbus, neleidžiantys mėgautis pabudusia gamta ir geru oru. Siekiant palengvinti užklupusius simptomus, svarbu vartoti tinkamas priemones ir koreguoti kasdienius įpročius.
„Žiedadulkėms alergiškiems žmonėms verta jau dabar imtis prevencijos: reguliariai plauti nosį jūros vandeniu, daryti garų inhaliacijas ir pasidomėti, kada žydės alergiją sukeliantys augalai. Antihistamininius vaistus patariama pradėti vartoti apie dešimt dienų prieš žydėjimą. Kai žiedadulkės jau ore, reikėtų riboti laiką lauke vėjuotu oru, dėvėti veido kaukę, grįžus namo nusiprausti, persirengti, o namus vėdinti vakare arba po lietaus. Taip pat verta stebėti žiedadulkių kiekį ore mobiliosiose programėlėse”, – sako ji.
Žmonėms, alergiškiems vabzdžių įkandimams, patariama naudoti repelentus, vengti saldžių kvapų, stipriai kvepiančios kosmetikos ir gausiai žydinčių vietų. Jei įkandimo išvengti nepavyko, svarbu kuo greičiau pašalinti geluonį ir įkandimo vietą šaldyti.
Alergijos saulei atveju reikėtų riboti buvimą tiesioginėje saulėje, rinktis natūralaus pluošto, kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, nepamiršti galvos apdangalo ir naudoti aukštą, bent SPF50 filtrą turinčias, apsaugines priemones.
Ko ieškoti vaistinėse?
Vaistininkė primena, kad „Camelia“ vaistinėse galima rasti įvairių nereceptinių preparatų, padedančių mažinti alergijos simptomus – slogą, čiaudulį, nosies ar akių niežulį, gerklės dirginimą ar odos reakcijas. Suaugusiesiems šienligės simptomams lengvinti skirtus nosies purškalus rekomenduojama naudoti vieną kartą per dieną. Be recepto įsigyjamus geriamuosius vaistus nuo alergijos patariama vartoti taip pat kartą per parą, – dažniausiai tai būna cetirizino, loratadino, bilastino preparatai. O niežėjimą ir tinimą palengvinti galinčius tepalus su amoniaku, hidrokortizonu ar dimetindeno maleatu – kelis kartus per dieną, vengiant odos kasymo.
J. Jankauskienė atkreipia dėmesį, kad susidūrus su staigiomis ir stipriomis alerginėmis reakcijomis, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
„Jeigu alergijos simptomai užsitęsia ir nepalengvėja net vartojant vaistus kelias dienas, tai signalas, kad reikalinga gydytojo konsultacija. Tokiose situacijose svarbu ne tik patvirtinti alergiją, bet ir nustatyti ją sukeliančius alergenus, kad ateityje būtų galima jų kryptingai vengti ir apsaugoti save nuo nemalonių simptomų“, – sako ji.
