Artėjant šventėms vis labiau ginamės nuo įvairiausių ligų. Šį sezoną labiausiai vyrauja peršalimo ir virusinės ligos, kurioms gali būti skiriamas simptominis gydymas.
Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pasakoja, kad dažnai į vaistines užsuka pacientai, kurie kreipiasi pagalbos tada, kai liga jau ilgai užsitęsusi arba jiems pasireiškė komplikacijos. Dažna šių pasekmių priežastis – ne pagal paskirtį vartoti antibiotikai.
Peršalimą gydo antibiotikais
Įsibėgėjus žiemai fiksuojami augantys sergamumo peršalimu ir virusinėmis infekcijomis skaičiai. Šiuo sezonu vaistininkas Paulius Raudonis pastebi, kad žmonės neretu atveju yra linkę užsiimti savigyda ir virusines ligas gydo tam neskirtais antibiotikais.
„Susirgus žmonės nori kuo greičiau atsisveikinti su nepageidaujamais simptomais. Kai kurie iš jų mano, kad kur kas greičiau pasveikti padės antibiotikai, visgi, nuliūdinsiu – tai netiesa. Vaistinėse tenka sulaukti pacientų, kurie ateina su įsisenėjusiomis ligomis arba netgi progresuojančiomis. Paklausus, kaip jie gydė peršalimo ar virusines ligas, kartais sulaukiame atsakymo, jog pastarąsias dienas vartojo iš seno namų vaistinėlėje likusius antibiotikus“, – pasakoja vaistininkas P. Raudonis.
Pirmiausia vaistininkas pabrėžia: „Jeigu jums susirgus gydytojas nepaskyrė antibiotikų, jūs šių receptinių vaistų neturėtumėte turėti savo vaistinėlėje. Taip yra dėl to, kad kaskart gydytojui paskyrus antibiotikų gydymą, privaloma suvartoti visą nurodytą kursą, po kurio namuose šio vaisto tablečių neturėtų likti.“
Skirtingai bakterijai vis kitas antibiotikas
Antibiotikai gali įveikti tik bakterines, o ne virusines ligas ar peršalimą, o savigydos tikslais vartojami jie gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.
„Antibiotikų vartojimas yra labai tiksliai nurodomas ne be reikalo. Neteisingai vartojami antibiotikai gali dar labiau nusilpninti organizmą bei turėti ilgalaikių pasekmių kaip atsparumas jiems arba įsisenėjusios, o kartais netgi progresuojančios virusinės ligos“, – pasakoja P. Raudonis.
Mainosi antibiotikais su artimaisiais
„Jeigu antibiotikai padėjo jūsų artimajam, nebūtinai jie padės ir jums. To svarbu nepamiršti tais atvejais, jeigu artimasis, jums sunegalavus, nori pagelbėti ir pasidalinti savo antibiotikais. Net jei jus kamuoja tokie pat simptomai kaip artimąjį, nebūtinai tie patys antibiotikai padės ir jums, kadangi kiekvienai bakterijai įveikti jie yra parenkami individualiai“, – pasakoja vaistininkas P. Raudonis.
Jis pabrėžia, kad vartojant netinkamus antibiotikus, galima padaryti savo organizmui tik dar didesnę žalą, todėl prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.
Pasijutę geriau – nustoja vartoti antibiotikus
Vaistininkas P. Raudonis pastebi ir kitą dažną klaidą, dėl kurios į vaistines sugrįžta stipriai įsisirgę pacientai:
„Pradėjus vartoti antibiotikus, mes greitai pasijuntame geriau. Tačiau net ir gerai jaučiantis svarbu suvartoti visą paskirtą antibiotikų kursą ir nenutraukti jo anksčiau laiko. Pradžioje pasijuntame geriau dėl to, kad antibiotikai panaikina silpnesnes bakterijas. Tačiau mūsų organizme vis dar būna gausu gyvų bakterijų, kurios dauginasi. Nutraukus gydymą anksčiau laiko, dėl šių bakterijų dauginimosi liga sugrįžta, o pačios bakterijos tampa atsparios antibiotikams ir šie gali nebepadėti“, – pasakoja vaistininkas P. Raudonis.
Nepamirškite gerųjų bakterijų
„Antibiotikai organizme naikina ne tik patogenus, bet ir gerąsias bakterijas. Tai reiškia, kad šie vaistai ilgainiui gali sukelti žarnyno mikrofloros disbalansą bei šitaip nusilpninti mūsų organizmą ir atsparumą kitoms ligoms. Apie gerųjų bakterijų trūkumą gydymosi metu gali išduoti atsiradę virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas ar viduriavimas“, – pasakoja P. Raudonis.
Dėl to, anot vaistininko, vartojant antibiotikus patariama kartu vartoti ir gerąsias bakterijas, dar kitaip vadinamais probiotikais. Probiotikai yra vartojami norint atstatyti naudingų bakterijų kiekį organizme ir palaikyti sveiką žarnyno mikrofloros balansą, taip pat stiprinti imuninę sistemą.
