Pirmasis darbas kiekvienam jaunam žmogui yra naujo gyvenimo pradžia, atsakingas žingsnis. Tam, kad pirmoji darbovietė nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunajam darbuotojui reikia žinoti savo teises ir pareigas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija supažindina su jomis ir atkreipia dėmesį, kad bet kokio amžiaus darbuotojui svarbiausia įsidėmėti, kad įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Darbas nepasirašius sutarties – nelegalus darbas. Prieš pasirašant darbo sutartį, būtina atidžiai susipažinti su darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo darbo funkcijos aprašymu, kolektyvine sutartimi.
Kas yra darbo sutartis?
Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai darbuotojui mokėti darbo užmokestį.
Būtina atminti, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka darbuotojui. Darbo sutartį privalo pasirašyti tiek darbuotojas, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį darbuotojas gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.
Jei dirbama nesudarius darbo sutarties ar kitaip neįteisinus savo veiklos – dirbama nelegaliai. Tokiu atveju darbuotojas nėra socialiai apdraustas, nuo jo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai, darbuotojo negina darbo įstatymai, darbdavys gali jį apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe darbuotojo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
Jei darbuotojas yra verčiamas dirbti nelegaliai, apie tai jis privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti ne anksčiau kaip kitą dieną po darbo sutarties sudarymo.
Dėl ko būtina susitarti su darbdaviu prieš sudarant darbo sutartį?
Su darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos (kokį darbą dirbs darbuotojas, kokias eis pareigas), darbo apmokėjimo (mėnesio algos ar valandinio atlygio) ir darbovietės (konkretaus veiklos padalinio).
Tai pat svarbu susitarti dėl darbo sutarties rūšies, darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę), darbo pradžios datos. Jeigu darbuotojas dirbs nekvalifikuotą darbą „įprastu“ 40 val. per savaitę darbo laiku, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Už kvalifikuotą darbą darbo užmokestis privalo būti didesnis nei minimalioji alga.
Bandomasis laikotarpis
Darbuotojas ir darbdavys turi teisę susitarti dėl išbandymo, per kurį darbuotojas gali pasitikrinti ar jam tinka toks darbas, o darbdalys – ar jam tinka darbuotojo darbas. Bandomasis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos abi pusės gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką įspėjimą prieš 3 darbo dienas.
Apmokėjimas už darbą
Darbuotojo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už mėnesiui tenkančias darbo valandas) ar mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į mėnesiui tenkantį valandų skaičių).
Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant darbuotojo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
Darbas poilsio ar švenčių dienomis
Jei tenka dirbti poilsio (kai nenumatyta pagal darbo grafiką) ar švenčių dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba, darbuotojo prašymu, dirbtas laikas padaugintas iš 2 gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau. Darbuotojo prašymu, viršvalandinio darbo laikas padaugintas iš 1,5 taip pat gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.
Darbo laikas
Darbo laiko norma yra 40 val. per savaitę. Jei darbuotojas nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau turi žinoti, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, ilgiausia darbo savaitė negali viršyti 52 val., darbo diena – 12 val.
Darbuotojui svarbu atminti, kad privalu dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.
Darbuotojo teisė į poilsį
Darbuotojas turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Pertrauka turi būti suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų. Darbuotojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.
Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Pirmąkart kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarta kitaip).
Svarbu atminti, kad atostoginiai mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jei atostoginiai nustatytu laiku nesumokami, laikotarpis, kurį buvo uždelsta mokėti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų darbuotojas darbdaviui pateiks prašymą.
Komandiruotės
Jei darbuotojas yra komandiruojamas dirbti į kitą valstybę, apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš darbuotojo darbo užmokesčio ar dienpinigių.
Nuvykimo į darbdavio nurodytą vietą ir grįžimo iš jos laikas prilyginamas darbo laikui, todėl už jį turi būti mokamas darbo užmokestis. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis laikas gali būti pridedamas prie jo kasmetinių atostogų, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią darbuotojas komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E356C85AC1C6/fCSHLnYlYl
Darbo santykių nutraukimas
Darbuotojas savo iniciatyva turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
Darbuotojas taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
Darbdavys turi teisę siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (jei darbuotojas sutiktų) arba tik esant tam tikroms priežastims, pavyzdžiui, darbo funkcija tampa pertekline, yra darbuotojo kaltė ar pan., taip pat yra numatytas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia, išmokant 6 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbdavys su darbuotoju turi atsiskaityti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (sumokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį), arba darbuotojo ir darbdavio atskiru susitarimu – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo (išskyrus 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio dalį).
LR SADM inf.
