Atvėsus orams vis daugiau gamtos mylėtojų ima rūpintis, kaip padėti žiemoti Lietuvoje pasiliekantiems ar iš šiaurės atskridusiems laukiniams paukščiams. Nors geranoriškas noras padėti – sveikintinas, neatsakingas ar netinkamas lesinimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Lietuvos ornitologų draugijos specialistai dalijasi patarimais, kaip paukščiais pasirūpinti tinkamai.
Paukščius reikia pradėti lesinti atvėsus orams
Anot Liutauro Raudonikio, Lietuvos ornitologų draugijos vadovo, kada pradėti lesinti tikslios datos nėra, nes viskas priklauso nuo oro sąlygų ir paukščių galimybių susirasti maisto. Patariame smulkiuosius paukščius pradėti lesinti tuomet, kai atvėsta orai ir artėja pirmieji rimti šalčiai. Tai padės jiems laiku rasti lesyklą, kurioje visada yra lesalo, ypač prasidėjus nepalankiems ir šaltiems orams.
Būtent dabar, atvėsus orams, yra tinkamas laikas pradėti lesinti, tačiau svarbu atsižvelgti į kelias taisykles:
Nelesinkite paukščių migracijos metu. Rudeninė kai kurių paukščių rūšių migracija tęsiasi net iki lapkričio pabaigos. Tuomet keliaujantys paukščiai ieško žiemojimo vietų. Jei dar migruodami jie ras pakankamai maisto lesyklose, gali būti suklaidinti ir pasilikti vietovėje, kur vėliau žiemoti bus netinkamos sąlygos.
Neviliokite vandens paukščių maistu. Gulbės, antys ir kiti vandens paukščiai lengvai pripranta prie šėrimo. Jei maisto gauna net ir atšalus, jie dažnai neišskrenda, pasilieka prie užšalančių vandens telkinių ir gali žūti. Be to, vandens paukščių ženklią raciono dalį turi sudaryti natūraliai randamas maistas. Todėl gaudami vien žmogaus duodamą lesalą, jie negaus pilnaverčio maisto.
Nespręskite skubotai. Lesinimą pradėkite tik tuomet, kai esate pasirengę tai daryti reguliariai ir visą žiemą. Paukščiai pripranta prie pastovaus maisto šaltinio, o staiga jo netekę – gali neišgyventi, jei per trumpą dieną ar dvi, neras pakankamai maisto. Blogiausia, jog tikėdamiesi vėl gauti žmogaus siūlomo lesalo, jie nesitraukia toliau nuo buvusių lesinimo vietų, taip nerasdami naujų maisto išteklių.
Lesinkite atsakingai ir tinkamai. Būtinas kokybiškas ir įvairus maistas. Smulkiems paukščiams tinka aliejingos sėklos ir riešutai, saulėgrąžos, linų ir dilgėlių sėklos, avižos, soros, obuoliai, nesūdyti lašiniai. Svarbu paminėti, jog įvairioms paukščių rūšims reikalingas skirtingas lesalas. Pavyzdžiui, zylės, geniai, bukučiai, mielai vaišinasi lašiniais ar taukais. Tuo tarpu žvirbliams, žaliukėms, svilikams, startoms ir kitiems grūdlesiams, būtinos sėklos. Todėl visada rekomenduojame, jei įmanoma, užtikrinti lesalo įvairovę. Universaliausias lesalas žiemai yra saulėgrąžų sėklos (tiek lukštentos, tiek be lukštų), kurias mielai lesa visi žiemoti pasiliekantys smulkieji paukščiai. Papildomai prie saulėgrąžų tinka, taip vadinami, lesalo rutuliai, kuriuos nesunkiai įsigysite įvairiose prekybos vietose arba juos galite pasigaminti patys.
Būtina atminti, jog netinkamas pasenęs, sūdytas ar rūkytas, saldintas, keptas, supelijęs ar kitaip sugedęs ar cheminėmis medžiagomis apdorotas maistas – jis gali kainuoti paukščių gyvybes.
Venkite pavojingų lesinimo būdų. Nepilkite lesalo į plastikinius tinkliukus ar lipnias pakuotes – paukščiai gali įsipainioti ir žūti. Lesyklas kabinkite taip, kad jų nepasiektų katės ar kiti plėšrūnai.
Pasirūpinkite švara. Reguliariai valykite lesyklas – taip sumažinsite ligų plitimą tarp paukščių.
Svarbu atminti, kad vandens paukščius, jei tikrai būtina, galima lesinti tik žiemą, esant pastoviai minusinei temperatūrai, ir tik prie neužšąlančių vandens telkinių. Lesinimą reikėtų pradėti tik tada, kai vandens pakraščiai pasidengia ledu. Visais kitais atvejais šie paukščiai patys susiranda maisto. Vandens paukščiams rekomenduojame pilti grūdus arba lesinti tik batonu. Jokiu būdu negalima duoti keptų gaminių naudojant įvairius raugus, taip pat senos, supelijus duonos!
Lesinimą reikia tęsti iki pavasario
Pradėjus lesinti – svarbu neapleisti šio įsipareigojimo. Paukščiai prie lesyklų grįžta reguliariai, net valandų tikslumu. Jei žiemą, per pačius šalčius, maitinimas nutraukiamas, paukščiams kyla pavojus žūti. Jeigu neturite galimybės duoti lesalo kasdien, rekomenduojame įsirengti didesnes lesyklas, kur sparnuočiams maisto užtektų kelioms dienoms. Taip pat galima pakabinti daugiau paukščių lesinimui skirtų, taip vadinamų rutulių.
Vis dėlto pradėti lesinti nėra per vėlu net žiemos viduryje. Būtent žiemą paukščiams tampa ypač sunku susirasti natūralaus maisto, nes sniegas ir permainingi orai jį paslepia. Svarbu vėliau lesinimą tęsti iki orai sušils pavasarį.
Padėti paukščiams žiemą galima sodinant krūmus ir medžius šalia savo namų
Žiemą paukščiams padėti galima ir sodinant tinkamus krūmus bei medžius šalia namų. Tinka šermukšniai, gudobelės, sausmedžiai, agrastai, vynvyčiai. Taip pat rekomenduojama nenuskinti visų vaisių nuo medžių – likę obuoliai, kriaušės ar įvairios uogos, bus puikus maistas strazdams, svirbeliams, svilikams. Ypač paukščiai mėgsta šermukšnių, šaltalankių, gudobelių ar sausmedžių uogas. Sniegenos ypač mėgsta klevų sėklas. Daugelis sparnuočių mėgausi ir beržų pumpurais. Nelikus vaisių, uogų ar sėklų, krūmų ir medžių žievėje smulkieji paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose – pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų.
Palikta aukšta žolė ar negrėbti lapai taip pat gali tapti svarbiu mitybos šaltiniu, nes slepia vabzdžius, sėklas ir kitą lesalą. Pavyzdžiui, dagiliams piktžolių sėklos yra pagrindinis maistas. Be to, tokia aplinka yra palanki ne tik paukščiams, bet ir visai vietinei ekosistemai.
