Prasidedant didžiosioms šventėms, visi dalinasi gerumu, dėmesiu vienas kitam, sėda drauge prie gausiai nukrautų stalų ir sočiai mėgaujasi maistu. Tačiau kilniaširdiškomis nuotaikomis spinduliuojančios Kalėdos pasižymi ir milžiniškais išmetamo maisto kiekiais. Rūpestis sočiai pamaitinti artimuosius pavirsta besaikiu maisto pirkimu, pinigų leidimu, gaminimu, valgymu, virškinimo sutrikimu ir galvos skausmu, kur padėti nesuvalgytą maistą. Norint viso to išvengti, svarbu šventėms ruoštis apgalvotai.
Vienas Lietuvos gyventojas per metus išmeta vidutiniškai apie 50 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Vis didėjantys maisto likučių kiekiai kelia nerimą dėl bereikalingo pinigų švaistymo ir žalingo poveikio aplinkai – į sąvartynus patekęs pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas, stipriai teršiančias atmosferą ir ženkliai prisidedančias prie klimato atšilimo. Kita švaistomo maisto skaudi pusė – faktas, kad tuo pat metu Lietuvoje 312 tūkstančių žmonių neturi ką valgyti. Pagal 2018 m. statistiką, tiek žmonių Lietuvoje gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos. Ką daryti, kad nuo Kalėdų stalo likę maisto likučiai nekeltų rūpesčių ir būtų tinkamai sunaudoti?
Apskaičiuokite maisto kiekį pagal svečių skaičių
Kasdien maistą gaminantis virtuvės šefas Jevgenij Volkov pasakoja, kad dažniausiai problemos prasideda ruošiantis šventėms, kai žmonės stengiasi Kūčių ar Kalėdų stalui patiekti kuo daugiau patiekalų, ne mažiau dvylikos. Virtuvės šefas pritaria, kad svarbu laikytis tradicijų, tačiau Kūčių vakarienei ruošiant visus dvylika patiekalų, geriau gaminti mažesnius jų kiekius arba pakviesti daugiau svečių. Pats J. Volkov šventinei savo šeimos vakarienei pasirenka kelis pagrindinius tradicinius patiekalus ir kruopščiai apskaičiuoja maisto kiekį, – „Vienam svečiui užtenka apie 0,5 kg, o jei labai sočiai – 0,7 kg maisto. Šio kiekio pilnai pakanka gerai ir sočiai praleisti šventinį vakarą su šeima“.
Tinklaraščio „Nestoras maistas“ autorė Ieva Greičiūnaitė pritaria, kad norint nešvaistyti maisto, labai svarbu suskaičiuoti, kokį žmonių kiekį planuojate pamaitinti ir gaminamą maistą mintyse išdalinti porcijomis. „Žinoma, neįmanoma to padaryti tiksliai, bet tikrai įmanoma apskaičiuoti apytiksliai. Pavyzdžiui, jei turite 5 valgančius, tikrai nebūtina gaminti 6 skirtingų mišrainių, begalės užkandėlių ir dar iškepti pagrindinį karštą patiekalą, o desertui patiekti 3 skirtingus pyragus.“ – patarimu dalinasi I. Greičiūnaitė.
Patiekalus gaminkite prieš pat vakarienę
J. Volkovas rekomenduoja nesiimti ruošti maisto labai iš anksto. Geriau susiplanuoti šventės dieną laisvesnę ir gaminti likus porai valandų iki svečių atėjimo – taip ir patiekalai bus švieži, gardūs, ir neprigaminsite per daug. „Jei gaminsite tai, ką svečiai labiausiai mėgsta, tuomet ir suvalgyta bus greitai. O pritrūkus, visada galima papildyti stalą, jei liko neparuoštų produktų, – sako J. Volkovas, – teks atsistoti nuo stalo ir papildomai padirbėti, bet geriau vakaro eigoje pagaminti patiekalą, kurio visi nori, nei iš anksto vargti dėl to, ko svečiai galbūt nesuvalgys.
„Žinoma, galima saugius, ilgiau išsilaikančius produktus pasiruošti iš anksto, pavyzdžiui, išvirti daržoves mišrainei. Nieko joms nenutiks, jei laikysite uždarame inde, tinkamoje temperatūroje. Bet greit gendančius produktus, pavyzdžiui kiaušinius rekomenduoju virti likus valandai iki patiekimo, atvėsinti šaltame vandenyje ir įdėti į mišrainę. Taip bus ir sveikiau, ir skaniau. Taip pat ir žuvis turi būti apdorota prieš pat patiekiant ir suvalgyta iškart.“ – pasakoja virtuvės šefas.
Maistą laikykite tinkamoje temperatūroje
Labai svarbu nelaikyti maisto ant stalo ilgai, kelias valandas ar visą dieną – taip jis greičiau suges ir teks išmesti. Jei jau matote, kad patiekalo svečiai nelabai valgo, neškite jį į šaldytuvą. J. Volkovas pastebi, kad geriau ant stalo dėti mažesnes patiekalų porcijas ir joms baigiantis – papildyti. Pagal higienos normas, greitai gendantys pieno produktai, mišrainės su majonezu, kiaušiniai laikomi kambario temperatūroje turėtų būti suvartoti per tris valandas. Ilgiau ant stalo užsibuvę, šie produktai praranda išvaizdą, skonines savybes, prasideda gedimo procesai.
Pasak virtuvės šefo, pagamintą, šaldytuve laikomą maistą geriausia suvartoti per 24 valandas. – „Aišku, viskas priklauso nuo pačio produkto, ar jis praranda gerą skonį, išvaizdą, kokybę. Pavyzdžiui keptą mėsą galima padėti į šaldytuvą, uždengti plėvele, kad neapdžiūtų, o sekančią dieną jos papjaustyti“.
Iš likučių gaminkite naujus patiekalus
I. Greičiūnaitė siūlo pagalvoti, kaip likusį produktą išnaudoti keliuose skirtinguose patiekaluose: „Jei gaminant salotas su silke sunaudojote tik pusę pakuotės silkės, kitą jos dalį galite panaudoti sumuštinukų gamyboje. Taip pat siūlau paieškoti receptų, kurių dėka, iš atrodo niekam tikusio likučio, dar galima pasigaminti nuostabų naują patiekalą. Tai gali būti įvairiausi troškiniai, sriubos, kepsneliai, kišas ir t.t.“
„Namuose aš visuomet laikausi nuomonės – ko nesuvalgai, atiduok, o jeigu nėra kam atiduot, suvartok per 12 valandų ar parą, sukomponuok su kitais produktais – patarimais dalinasi J. Volkovas. – Jei lieka silkės, juodos duonos, padarykite duonos skrebučius, sumaišykite su silke ir naminiu majonezu. Jei liko tradicinės „Silkės pataluose“ ar mišrainės, kodėl gi nepadarius užtepėlių? Dabar visi jas labai mėgsta. Sutrinkite su trintuvu iki kreminės konsistencijos ir turėsite naują patiekalą, – užkandėles, kurios su juoda lietuviška duona bus labai skaniai suvalgytos“.
Vienas dažniausiai išmetamų maisto produktų yra duona – nesuvartotus duonos gaminius išmeta daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. I. Greičiūnaitė rekomenduoja iš nesuvalgytos duonos pagaminti krutonus, kuriais galima skaninti sriubas, salotas. Nuo šventinės vakarienės likusi padžiūvusi duona gali pavirsti ir nuostabiais kitos dienos pusryčiais – tinklaraščio autorė dalinasi prancūziško skrebučio receptu, kurį rasite straipsnio pabaigoje.
Dalinkitės maistu su kitais
Virtuvės šefas primena, kad šalia mūsų daugybė žmonių stokoja maisto, – „Jeigu liks daug maisto, jis suges ir mes jį išmesime. O juk maistas kainuoja nemažus pinigus, kuriuos tokiu būdu išmetame į šiukšlių dėžę. Todėl pats geriausias būdas likus nesuvalgyto maisto, jį išdalinti. Artimiesiems, kaimynams arba tiems, kurie iš vis neturi ko valgyti. Juk gatvėse matome žmonių, kurie stokoja maisto, tad sudėkime likusį maistą į krepšelį ir padovanokime sunkiau gyvenantiems. Galbūt reikės paieškoti tokių žmonių, bet kodėl gi nepabandžius?“
Keiskime besaikio sėdėjimo prie stalo ir šventinio persivalgymo tradicijas į naujas, sau ir aplinkai palankesnes – gaminkime mažiau maisto, imkimės gerų darbų, dalinkimės gardžiais patiekalais ne tik su šeimos nariais, bet ir su aplinkiniais. Galbūt visai šalia gyvena mažiau sau leisti galinti šeima ar vienišas senjoras, kuriam dėmesys ir skanaus maisto lauknešėlis taps tikru kalėdiniu stebuklu.
Prancūziškas skrebutis
Reikės:
2 riekelės pilno grūdo šviesios duonos (gali būti ir kita, panaši, likusi nuo šventinio stalo)
1 kiaušinio
1/2 stiklinės mėgstamo pieno (tinka ir karvės, ir augalinės kilmės)
1 a. šaukštelio cinamono
1 v. šaukšto klevų sirupo/ medaus
Kokosų aliejaus kepimui
Įkaitinkite keptuvę su aliejumi. Kol aliejus kaista, į indelį įmuškite kiaušinį, pilkite pieną, klevų sirupą, berkite cinamoną ir viską išplakite. Kiekvieną duonos riekelę iš abiejų pusių gerai pamirkykite kiaušinio ir pieno plakinyje, dėkite į keptuvę su įkaitintu kokosų aliejumi. Abi puses apkepkite po keletą minučių arba kol apskrus. O dabar – atėjo momentas pasireikšti fantazijai – tepkite riešutų sviestu, jogurtu, džemu, saldinkite klevų sirupu arba medumi.
