Geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ planavimo etapas eina į pabaigą. Jau nustatyti žemės sklypai, per kuriuos eis geležinkelio linija nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Netrukus prasidės plano derinimo ir tvirtinimo procedūros.
Renkantis optimalią geležinkelio trasą, buvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę. Parinkta trumpiausia ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolusi geležinkelio alternatyva. Regioninės stotys numatomos Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Šeštokuose.
Geležinkelį planuojama tiesti naujomis teritorijomis o ten, kur leidžia techninės galimybės, panaudojant esamo europinio geležinkelio ruožus. Šis ruožas ir toliau bus naudojamas regioniniam keleivių susisiekimui ir karinio mobilumo reikmėms. Dabar juo kursuoja krovininiai traukiniai tarp Kauno ir Vakarų Europos.
Atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus pastatyta 116 naujų statinių – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų.
Iš privačių savininkų reikės išpirkti 154 žemės sklypus. Patvirtinus specialųjį planą, bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.
Žemės sklypų savininkai apie konkretizuotus sprendimus bus informuojami registruotais laiškais.
Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė traukiniu nuo Kauno iki Varšuvos truks 3,5 val., o iš Vilniaus Lenkijos sostinę bus galima pasiekti per maždaug 4 valandas.
„Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
