Praėjusiais metais šalyje buvo nupirkta butų ir gyvenamųjų namų už maždaug 2,1 mlrd. eurų sumą. Tai didžiausia per metus būstui Lietuvoje įsigyti išleista suma per visą istoriją. Tradiciškai apie pusė šios sumos išleista perkant senos statybos butus, rodo Registrų centro sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.
„Praėję metai būsto rinkoje buvo aktyvūs, o metų pabaigoje stebėjome spartų būsto sandorių ir kainų augimo šuolį. Paskutiniais mėnesiais pademonstruotas spurtas leido kilstelėti ir metinius augimo rodiklius. Analizuojant atskiras kategorijas metiniais augimo tempais išsiskyrė gyvenamieji namai, o butų segmente stebėtas nuosaikus augimas”, – naujausius būsto kainų duomenis komentuoja Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Didžiąją dalį pernai būstui išleistos sumos pirkėjai sumokėjo įsigydami senesnės statybos butus, o daugiausiai jų tradiciškai buvo nupirkta sostinėje. 2019 m. už senesnės statybos butus Vilniuje vidutiniškai mokėta po 1 462,5 euro už kv. metrą, arba 6 proc. daugiau nei 2018-aisiais. Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje pernai siekė 1 644 eurus ir buvo beveik 3 proc. didesnė nei 2018 metais. Pridėjus ir konversijos atvejus už naujus butus sostinėje mokėta vidutiniškai po 1 699 eurų už kv. metrą (beveik 6 proc. daugiau nei 2018 m.).
Viso Vilniuje per 2019 m. metus įsigyta kiek daugiau nei 12 tūkst. butų, iš kurių vidutiniškai kas trečias buvo naujos statybos.
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senos statybos butus praėjusiais metais mokėta vidutiniškai po beveik 880 eurų už kv. metrą – 7 proc. daugiau nei ankstesniais metais, už naujo statybos – vidutiniškai po 1 223 eurus už kv. metrą (5 proc. daugiau). P. Rudzkio teigimu, kituose šalies didmiesčiuose konversijos atvejų fiksuojama retai, tad tai neturi reikšmingos įtakos vidutinei kainai.
Gyvenamųjų namų segmente pernai stebėtas pakankamai spartus kainų augimas. Už naujos statybos namus Vilniuje 2019 m. vidutiniškai mokėta po 1 021 eurą už kv. metrą, arba beveik 5 proc. daugiau nei 2018 metais. Senos statybos namai sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 093 eurus už kv. metrą (10 proc. daugiau).
Kituose didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina pernai siekė 801 eurą – 7 proc. daugiau nei užpernai, senos statybos – 644 eurus (17 proc. daugiau).
Detaliau su naujausiomis vidutinėmis būsto kainomis ir jų pokyčiais galima susipažinti čia.
Papildoma informacija:
Registrų centro analitikai kiekvieną ketvirtį skaičiuoja ir viešai skelbia vidutines būsto kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis būsto pirkimo-pardavimo sutartyse oficialiai deklaruotomis sandorių kainomis.
Būsto kainų lygiui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Registrų centro skelbiami būsto kainų rodikliai dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo Lietuvos statistikos departamento rengiamo indekso.
Registrų centro informacija
