Reveransas sijonuotai vasarai

Paskelbta 2021-06-14 0

Birželio 11-ąją „Kūrybos studija“ ir „Laimingų Moterų Pasaulis“ marijampolietes ir ne tik pakvietė į „sijonuotos“ vasaros sutiktuves. Pakvietė ir pažadėjo smagių pramogų – fotosesijų, poezijos, gėlių vainikų pynimą, kartu su „Baltų vėjų“ grupe dainuoti dainas, patirti bendrą kūrybos džiaugsmą dailinant gėlėmis sijoną – moterų vasaros atributą.

Kad būtų linksmiau organizatorės paragino moteris pasipuošti skrybėlėmis, atsineši gėlių, pasiruošti piknikui ant žolės.

Toks renginys jau ne pirmi metai birželio pradžioje nuvilnija per Lietuvą, tad jis jau tampa tradicija ir Marijampolėje. 2021 metų vasaros sutiktuves organizavo ir prisidėjo dalyvavimu visa virtinė aktyvių moterų. Į kvietimą atsiliepė ir susirinko Pašešupio parke visas pulkas Marijampolės ponių ir panelių, ir net ponų bei ponaičių.

Neatsispyrėme šiam, vasariškam kvietimui ir mes, Kvietiškio dvaro (Marijampolės kolegijos) istorinių šokių grupė „Reverence“ su vadove Daina Misiukevičiene. Kaip ir dera istorinių šokių šokėjams šį kartą pasirinkome dar neišbandytą laikmetį – 19 a. antrąją pusę. Kai kas pamatęs mūsų įvaizdį galvojo, kad čia rusų ano laiko damų mados (dar kartą galime įsitikinti, kaip giliai įskiepyta „didžiojo brolio“ kultūra ir kaip mažai žinome savosios šalies, kitų vakarų kraštų kultūros istoriją. Užtektų vien atidžiau pažvelgti į to laikotarpio foto nuotraukas).

Pabandėme įsijausti į to meto aristokratų vasariško pramogavimo būdą. Atsinešėme į šventę aristokatų labai mėgtą, o dabar vėl atgimstantį žaidimą – kroketą. Be abejo, oriems ponams atsigaivinti dera prie dailaus stalelio, o kaip jį serviruoti pagal ano meto papročius, visai neseniai mokė lektoriai Bulotų name – muziejuje Marijampolėje. Tad vasaros sutiktuves šventėme savo istoriniame amplua. Ir net pašokome šventės dalyviams dvariškių šokius.

Norėtume padėkoti šios, šiltos ir betarpiškos šventės organizatorėms. Šventės idėja – Natalijos Balinskajos, o ją įgyvendinti padėjo kūrybingos ir aktyvios pagalbininkės, taigi kvietime žadėtus pažadus organizatorės išpildė su kaupu.

Eiles skaitė Stefanija Navickienė, Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė pynė gėlių ir žolynų vainikus, Daiva Pranckevičiūte demonstravo oro jogą, o Rugilė Navickaitė tapė renginio simbolį – gėlėtą sijoną ir jai daryti tai padėjo kas panorėjo, beje, labiausiai tai patiko mažiesiems šventės dalyviams.

Ypatingą skambančių dubenų masažą siūlė Sonata Misiukevičienė, o Vilija Bruožytė svaigino natūraliais kvapais. Modernaus folkloro grupė „Balti vėjai“ (vadovas Artūras Petraška) kūrė romantišką atmosferą.

Tie kas tikėjosi didžiulio renginio su koncertais ir pramogomis gal ir nusivylė, bet ši šventė kitokia, tai jauki šventė, kurią susikuriame patys sau draugų, taip pat draugių rate.

Gal ir daugiau dalyvių būtų atėję į šventę, ar užklydę tiesiog bevaikščiodami parke, bet nepasirūpinta apie konkrečią renginio vietą parke, kuris tikrai nemažas, informuoti visuomenę, o „aristokratams“ labiau būtų patikę žaisti kroketą nušienautoje pievutėje.

Na tiek jau to, kas norėjo, tas sugebėjo maloniai leisti laiką, taip pat išsinešė iš pasibuvimo pluoštus nuostabių fotografijų.

Manau renginio nuotaikos prisiminimas šildys mus ir lietingomis, ir saulėtomis vasaros dienomis, cituojant vieną iš renginio organizatorių, noriu pasakyti: Juk taip gera kažką nuveikti kartu.