Birželio 30-ąją Šakių viešoji biblioteka tradiciškai jau devintus metus kvietė rajono gyventojus į šventinio Kaimynadienio santalką. Šiemet Kaimynadienis vilkosi Mašiotinių rūbą, tapo renginių ciklo „Pranui Mašiotui – 160“ dalimi. Šiuo renginiu siekiama suburti kraštiečius, prisiminti istorinius įvykius ir asmenybes, kurių prasmingi darbai įrašyti į Zanavykijos krašto ir Lietuvos istoriją.
Šventės rytą atminimo ženklai buvo padėti prie dr. Vinco Kudirkos paminklo, 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Akto signatarų tėviškėse: spaustuvininko Saliamono Banaičio Vaitiekupių k. ir vyskupo Justino Staugaičio Tupikų k.
Prie Šakių rajono savivaldybės Vasario 16-osios Akto signatarams skirto monumento (skulpt. Mindaugas Šnipas) žygio dalyvius pasitiko savivaldybės vicemeras Egidijus Peleckis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė, Šakių kultūros centro folklorinio ansamblio „Šakija“ (vad. V. Snudaitienė) dainos.
Renginio sumanytoja ir vedėja Lina Eringienė akcentavo, kad signatarų apsisprendimas dirbti valstybei ir jos žmonėms tapo neįkainuojamos patriotinės misijos aktu, todėl šioje vietoje ir pradedamas Kaimynadienio žygis.
Kita Kaimynadienio stotelė – Zanavykų muziejus, kuriame fondų saugotoja Jūratė Mozūraitienė pristatė jungtinę parodą „Prano Mašioto gyvenimo kelias”, suformuotą iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus ir Zanavykų muziejaus rinkinių. Svečiuojantis muziejuje buvo apžvelgti „Poetiško išmislo kultūrinei atminčiai ugdyti „Rišk žodį su darbu“ rezultatai, įgarsinti kūriniai bei įteiktos padėkos akcijos dalyviams.
Po stabtelėjimo Zanavykų muziejuje svečiai išvyko į javų laukų apsuptą signataro Jono Vailokaičio tėviškę. Buvusiame sodybos kieme paminklinis akmuo primena, kad čia gyveno ūkininkų Petronėlės ir Motiejaus Vailokaičių šeima, kuri Lietuvai užaugino aštuonis vaikus. Žymiausi iš jų – bankininkas, Vasario 16-osios Akto signataras Jonas ir kunigas Juozas.
Signataro tėviškėje susirinkusiems pristatyta meninė Sintautų teatro „Unoras“ kompozicija (vad. A. Bingelienė), kuri išraiškingai papasakojo J. Vailokaičio nuopelnus Lietuvai, jo šeimos istoriją.
Šventė tradiciškai užbaigta bendrais pietumis ir organizatorių pažadu, kad Kaimynadienio santalkos gyvuos primindamos tuos, kurie garsina Zanavykiją pasaulyje.
