Seime registruojamas pasiūlymas keisti GPM netekčių kompensavimą savivaldybių naudai
Vyriausybei ir toliau nesiimant jokių konkrečių veiksmų siekiant stiprinti savivaldybių savarankiškumą ir jų investicinį pajėgumą, Seimo narys, socialdemokratas Eugenijus Sabutis registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų proporciją – ją didesne dalimi prisiimtų valstybė, o ne savivalda.
Šiuo metu valstybės biudžetui tenka 70 proc. GPM mokesčio netekčių naštos, o savivaldybių biudžetams – 30 proc. Projektas numato savivaldos atžvilgiu teisingesnę proporciją – 80 proc. valstybės ir 20 proc. savivaldybių biudžetams.
Teikdamas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisas, E. Sabutis pabrėžia, kad centrinės valdžios sprendimai iki šios dienos įgyvendinami savivaldybių sąskaita.
„Jeigu savivaldybių GPM netektys susidaro dėl Vyriausybės ar Seimo sprendimų – tai natūralu, kad didesnę šių netekčių naštą ir turėtų prisiimti centrinė valdžia ir jos formuojamas valstybės biudžetas, o nebandyti šias netektis užkamšyti ir taip nedideliais savivaldybių biudžetais“, – sako Seimo narys.
Pasak E. Sabučio, GPM yra pagrindinis savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinis – pajamos iš šio mokesčio sudaro daugiau nei 80 proc. visų savivaldybių biudžetų pajamų. Daugeliui savivaldybių, jo teigimu, tai yra vienintelis mokestis, kuris leidžia suformuoti biudžetą ir finansuoti įvairias išlaidas.
E. Sabutis pabrėžia, kad GPM mokesčio pajamų neliečiamumas ir stabilumas yra kertinis kalbant apie savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimą ir investicinio potencialo skatinimą.
„Šį mėnesį paaiškėjo, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė nesiėmė jokių esminių sprendimų stiprinti investicinį savivaldybių pajėgumą. Nepasiekti jokie galutiniai susitarimai, kurie leistų didinti savivaldybių pajamas, taip pat stiprintų jų galimybes įgyvendinti investicinius projektus. Tai kelia didelį nerimą, ypatingai kalbant apie dabartinę situaciją dėl migrantų krizės ir jos keliamų ekonominių padarinių savivaldai“, – pabrėžia E. Sabutis.
Pasak Seimo nario, Vyriausybė popieriuje ne kartą pasisakė, kad yra už savivaldos savarankiškumo stiprinimą, bet priimti sprendimai rodo ką kitą. „Savivaldai šiuo atveju atsukta nugara, todėl tikiuosi, kad Seimas pasuks kitu keliu. Įregistruotos pataisos bus teikiamos artėjančioje rudens sesijoje, todėl tai bus gera galimybė Seimo nariams įrodyti, kad jie yra už stipresnes savivaldybes ne tik savo pasisakymuose, bet ir svarbiuose balsavimuose“, – teigia socialdemokratas.
Šių pataisų priėmimu, pasak E. Sabučio, būtų dėtas ir kitas svarbus žingsnis – palaipsniui artėti prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams, nes iki 2018 m. netekimai savivaldai buvo kompensuojami 100 proc. Jo teigimu, tuo metu Metodikos įstatymas buvo pakeistas nepagrįstai, o savivaldybėms nebuvo paaiškinti šio sprendimo motyvai, todėl būtina palaipsniui atstatyti iki tol galiojusią tvarką.
LSDP inf.