Seime ruošiami siūlymai palengvinti finansinę naštą būstą įsigyjančioms šeimoms – siūloma atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo tvirtinant hipotekos, įkeitimo sandorius. Šiuo metu tokie sandoriai atsieina iki 120 eurų, kai būsto vertė neviršija 220 tūkst. eurų.
Šiuo metu hipotekos sandoriams yra nustatyta privaloma notarinė forma – notaro patvirtinti turi būti dvišaliai arba vienašaliai sandoriai. Hipotekos sandoriai paplitę visuomenėje ir dažniausiai užtikrina prievolę, kylančią iš sudarytos kredito sutarties, pvz., perkant būstą.
Šiuo metu už hipotekos patvirtinimą notarai skaičiuoja 0,17-0,25 procento nuo NT vertės, bet ne daugiau nei 120 eurų, kol objekto vertė neviršija 220 tūkst. eurų.
Siūloma keisti šią praktiką – Seime ruošiamas projektas, kad hipotekos, įkeitimo sandoriai, kuriuos sudaro fiziniai asmenys, nebebūtų privalomai patvirtini notaro.
Trečiadienį rengiamas Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdis – diskusija dėl hipotekos ir įkeitimo sandorių sudarymo notarine forma tikslingumo ir galimybių šiuos sandorius atlikti informacinių technologijų priemonėmis.
„Sparčiai patobulėjo informacinių technologijų galimybės, išplito elektroninės paslaugos, visuomenės teisinio ir finansinio išprusimo lygis, tačiau reguliavimas, nustatantis privalomą notaro dalyvavimą hipotekos ir įkeitimo sandorių tvirtinimo ir duomenų perdavimo viešajam registrui procesuose iš esmės nesikeitė“, – teigia projekto iniciatorius BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
Ruošiamu įstatymo projektu siūloma, kad notaro dalyvavimas nebūtų privalomas sudarant hipotekos ir įkeitimo sandorius – tais atvejais, kai hipotekos sandoris ar hipotekos objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus bus sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant hipoteką viešame registre „Registrų centre“.
Taip pat siūloma atsisakyti ir privalomo notaro dalyvavimo hipotekos išregistravimo procese visais hipotekos sandorio pasibaigimo pagrindais, ne tik tais atvejais, kai skolinis įsipareigojimas tinkamai įvykdytas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais.
M. Majauskas tikisi, kad paprastesni hipotekos ir įkeitimo sandoriai mažintų administracines ir finansines sąnaudas, kadangi galimybė tam tikrais atvejais nesikreipti į notarą taupytų ir laiką, ir pinigus.
Jis siūlymą grindžia ir Valstybės kontrolės išvadomis, siūliusiomis įvertinti, ar visi reikalavimai sandorius ir dokumentus tvirtinti notariškai yra reikalingi, ar nėra kitų būdų užtikrinti jų teisėtumą. 2020 m. gruodžio 14 d. kontrolieriai rekomendavo įvertinti, ar nėra nustatytų perteklinių notarinių veiksmų.
„Tikslas – atsisakyti privalomos notarinės formos hipotekos ir įkeitimo sandoriams, privalomo notaro dalyvavimo hipotekos ir įkeitimo duomenų perdavimo registrui (išregistravimo) procese, sukurti naujas elektronines paslaugas hipotekos sandorio šalims, supaprastinti hipotekos ir įkeitimo sandorių sudarymo procesus“, – pabrėžė M. Majauskas.
Nuo sausio 1 dienos jau turi įsigalios galimybė įkeitimo sandorius be notarinio patvirtinimo sudaryti tarp juridinių asmenų.
Trečiadienį vyksiančioje BFK diskusijoje dėl šio klausimo diskutuos Teisingumo ministerijos, Lietuvos notarų rūmų, Registrų centro ir Lietuvos bankų asociacijos atstovai.
„Diskusijos metu siūloma įvertinti galimybes sandorio šalims pasirinkti, ar sudaryti hipotekos sandorius notarine forma, ar sandorius sudaryti IT priemonėmis, įregistruojant hipoteką viešame registre“, – paaiškino M. Majauskas.
Dėl hipotekos atskirai į notarą kreiptis nereikia ir aplinkinėse valstybėse, Latvijoje – nuo 2015 m., Estijoje hipotekos sandoris sudaromas ta pačia sutartimi kaip ir pirkimo-pardavimo sandoris. Notarinis hipotekos sandorio tvirtinimas neprivalomas Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, rodo Seimo Tyrimų skyriaus surinkta informacija.
Ernestas Naprys / delfi.lt inf.
