Parlamentarai ir vėl siūlo keisti Darbo kodeksą – šįsyk pokyčius inicijuoja tiek valdantieji, tiek opozicija. Siūlomi kodekso pakeitimai paliestų prastovose esančius ir darbą keisti keisti nusprendusius darbuotojus – jie liktų be išeitinių išmokų. Taip pat siūloma reglamentuoti tvarką, pagal kurią darbdaviai nuotolinio darbo metu privalėtų padengti darbuotojų patiriamas išlaidas. Darbdavių ir darbuotojų atstovai šias parlamento iniciatyvas sutinka skirtingai – daugiausiai aistrų kyla dėl išeitinių išmokų klausimo.
Ant Seimo darbo stalo – šūsnis Darbo kodekso pakeitimų.
Vienas jų paliktų prastovose esančius darbuotojus be išeitinių išmokų. Parlamentui svarstyti šį siūlymą teikia konservatorius Kazys Starkevičius. Anot jo, pokyčius iššaukė COVID-19 pandemijos laikotarpis, kai prastovose buvę darbuotojai karantino metu susirasdavo naują darbą ir reikalaudavo dabartinio darbdavio išeitinės. Pakeitus Darbo kodeksą, būtų užkertamas kelias darbuotojų piktnaudžiavimui.
„Valstybė subsidijas mokėjo, ir štai dabar reikia grįžti į darbą ir reikia paskatinti, kad darbuotojas grįžtų į darbą, o ne tiesiog dar ieškotų lengvų išmokų, lengvų pinigų. Tiktai karantino metu, pandemijos metu būtų taikoma, kaip buvo dabar“, – teigia TS-LKD frakcijos narys Kazys Starkevičius.
„Manau, kad tai yra gana subalansuotas pasiūlymas, kuris nepariša darbdavio – pavyzdžiui, darbuotojas karantino metu sugalvoja išeiti į kitą darbą, netgi ten dirba, o išeitinę pašalpą turi mokėti dar darbdavys, tai irgi neteisinga situacija, nes darbdavys nėra kaltas dėl karantino“, – teigia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Opozicija Starkevičiaus siūlymui negaili kritikos strėlių.
„Tai sukurtų neigiamą precendentą, kad karantino metu, tuo metu, kai darbo rinka yra susitraukusi, darbuotojas gali būti išvejamas iš darbo be apsaugos“, – komentavo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
„Jeigu žmogus tuo metu dar kažkur ieško prisidurti, nes prastova ne darbo užmokestis, tai tai neturi būti priežastis atleisti žmogaus iš darbo“, – replikavo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
„Karantinas yra įvestas valstybės sprendimu, ir į kiekvieną žmogų žiūrėti, kad jis potencialiai išeis iš darbo dėl to, kad pasukčiautų ir gautų išeitinę ir vėl sugrižtų – na nežiūrėkim į kiekvieną žmogų kaip į potencialų nusikaltėlį“, – pridūrė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
Dirbant nuotoliniu būdu – išlaidų kompensavimas
Savo ruožtu darbo kodeksą tobulinti siekia ir parlamento mažuma. Socialdemokratai siūlo užtikrinti, jog darbdavys turėtų kompensuoti darbuotojo patiriamas išlaidas nuotolinio darbo metu. Valdantieji šiam siūlymui nesipriešina.
„Jeigu žmogus važiuoja į darbą savo automobiliu, dažniausiai tai kompensuojama, tai reikia pradėti kalbėti ir nuotolinio darbo apmokėjimą už energetikos kaštus ir su kuo žmogus susiduria“, – teigia A. Sysas.
„Darbuotojas yra pats priverstas susikurti savo darbo vietą savo namuose, o jeigu įsivaizduok – už sienos cypia trys vaikai? Atleiskite, tai nėra komfortas, nebent tu gyveni trijų aukštų name, tai vienaip gal, bet jeigu daugelis darbuotojų dirba nedidelėmis komforto sąlygomis – ir tai jiems turėtų būti kompensuota“, – komentuoja E. Gentvilas.
Siūlymai dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“
Opozicija kelia klausimą ir dėl „mamadienių“ bei „tėvadienių“. Iki šiol dvi papildomas mėnesines poilsio dienas galėjo gauti tėvai, auginantys bent du vaikus iki 12 metų. Saulius Skvernelis siūlo šią amžiaus kartelę pakelti – anot jo, nėra jokio paaiškinimo, kodėl Darbo kodekse nustatyta būtent tokia amžiaus riba.
„Pinigais labai sudėtinga vertinti, nes koks darbuotojas tau yra produktyvesnis ir naudingesnis – ar tas kuris yra pailsėjęs, kurio šeimoje viskas tvarkoje, ar tas kuris turi problemą“, – sako S. Skvernelis.
„Visais šitais klausimais vis tiek Trišalė taryba turi visapusiškai apsvarstyti ir pasverti, kiek tai kainuoja ir pasverti – kiek tai kainuoja ir viešajam sektoriui, ir privačiam vienodai“, – priduria A. Sysas.
„Mes tikrai turime galvoti apie komfortą šeimoms ir tai yra pasiūlymas į šitą kortų kaladę“, – teigia E. Gentvilas.
Profesinių sąjungų atstovai opozicijos siūlymus dėl „mamadienių“ bei „tėvadienių“ sveikina – pasak Ingos Ruginienės, taip gerėtų socialinės darbuotojų garantijos.
„Niekada mes nesuturėjom gero suderinamumo, visada turėjom problemų su šia sritimi, tai tokie pakeitimai tik prisideda prie bendro, geresnio tam tikro produkto kūrimo“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė.
Tuo metu dėl Starkevičiaus įstatymo projekto darbdaviai ir darbuotojai nesutaria. Darbdavių konfederacijos teigimu, dėl karantino keliamų problemų, verslai negali tapti atpirkimo ožiais.
„Valstybė skelbia karantiną, ekstremalią situaciją ir dėl to yra prastovos, dėl ko žmonės negali išeiti į darbą, tai darbdavys negali už tai kompensuoti dviejų mėnesių išeitinės – tai neatitinka logikos ir protingumo kriterijų“, – komentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė.
„Iš bejėgiškos situacijos pradeda ieškoti geresnių variantų, net tų darbdavių, kurie yra labiau socialiai atsakingi. Kaltinti darbuotoją dėl to būtų mažų mažiausia nesąžininga“, – teigia I. Ruginienė.
Seimui pritarus Darbo kodekso įstatymų pakeitimų projektams, tolimesnės diskusijos dėl pokyčių vyks Trišalėje taryboje.
