Ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jomarkai sutraukdavo žmones iš visų apylinkių. Tiek didmiesčiuose, tiek provincijoje piliečiai susiburdavo norėdami ne tik prekiauti, bet ir pabendrauti.
Kiekvienais metais nusistovėdavo daugiau ar mažiau vienodos naminių produktų pirkimo ir pardavimo kainos. Turguose vykdavo intensyviausia prekyba.
1937 m. šaltiniuose apie kainas turguje buvo rašoma: „praeitą savaitę turguje už sviesto kg buvo prašoma nuo 3.20 Lt. Už litrą grietinės – 1.80 Lt. Už sūrius imdavo po vieną litą.
Didesniame turguje kai kurie ūkininkai prekiauja tik duona. Sakoma, kad kaimiškos duonos paklausa tarp miestiečių yra itin didelė. Duoną turguje žmonės perka ir dėl to, nes jos kaina mažesnė nei parduotuvėse. Juodos, ruginės duonos kg – 25 ct. Baltos ruginės duonos kg – 40 ct. O pyrago kg – 55 ct.
Turguje už pirmos rūšies dešimt kiaušinių moka po 1.80 Lt. Ir tai dar ne pabaiga.
Daržovių kainos yra labai dažnai besikeičiančios. Dažnai tai priklauso nuo pasiūlos. Bulvės nuolat brangsta. Už centnerį moka iki 3 Lt. Tačiau pernai už tokį patį kiekį mokėjo iki 2 Lt. Pirmos rūšies kopūstai kaštuoja po 9-10 Lt. Rudeninių svogūnų centneris: 10-11 Lt. Morkų cnt.: 4 Lt. Burokų cnt.: 5 Lt. Kapa petruškų: 1.50 Lt.
Į didesnį turgų vištų, žąsų ir ančių atveža palyginus mažai. Už vištas prašo 2-4 Lt. Už antis mokėta – 2.50 Lt. Už žąsis – ligi 7 Lt.
Pašaro kainos išsilaiko stabilios. Už ryšuliuką dobiliukų prašo 30-35 ct. Šiaudų kūlys buvo pardavinėjamas po 0.80-1.00 Lt. Vienkinkis geresnių malkų vežimas: 14-16 litų.“
1937 m.
