Signataras iš dingusio Runkių kaimo
Šįmet sukanka 135-tosios profesoriaus, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, išnykusiame Runkių kaime (Višakio Rūdos vlsč.) gimusio Prano Dovydaičio gimimo metinės. Kitais metais minėsime 80-tas mirties. Popiežiaus Jono Pauliaus II kankiniu paskelbtas mokslų daktaras 1941 m. kartu su šeima suimtas. Nuteistas mirties bausme ir po metų nušautas.
1936 m. šaltiniuose aptikau publikaciją, kurioje P. Dovydaitis sveikinamas 50 – mečio proga. Iki Lietuvos nepriklausomybės praradimo buvo likę nepilni keturi metai. Iki mirties – šešeri.
Anot sveikinimo kalbą parašiusio kito profesoriaus S. Kolupailos, „1886 m. Suvalkų krašto lygumų tarpumiškėje, smulkaus ūkininko šeimoje, gimė mūsų didžiai gerbiamas profesorius Dr. Pranas Dovydaitis.
Šiandien jam sukanka penkiasdešimt metų. Prieš 25 metus jis pradėjo savo mokslininko karjerą. Maskvos universitete, dar kaip antrojo kurso studentas, gavo medalį už konkursinę mokslinę studiją. Dvigubo jubiliejaus proga galime profesorių pasveikinti ir palinkėti jam visokių gerovių.
Prano Dovydaičio biografija beveik tipiška mūsų skurdžiam prieškariniam (prieš pirmąjį pasaulinį karą prabėgusiam, autor. past.) gyvenimui. Gausi šeima, ganiava miške, slaptas elementorius namie, pradžios mokykla žiemą už 5 kilometrų. Slaptai skaitoma kur nors pagauta lietuviška knygelė, rusų populiari literatūra ir eilės, sunkus lauko darbas ir svajonės. Svajonės apie galingąjį mokslą, taip tolimą ir sunkiai pasiekiamą.
Pats prasimuša į Veiverių mokytojų seminariją ir mokosi, kaip pirmūnas. Netrukus įstoja į Maskvos universitetą. Jį pabaigia per trumpiausią laiką. 1913 metais grįžta į Vilnių. Prasideda karas ir vokiečių okupacija. Pranas Dovydaitis persikelia į Kauną ir vadovauja gimnazijai. 1917 m. Vilniuje jį išrenka į Lietuvos tarybą, kuri 1918 II 16 d. paskelbė Nepriklausomybės aktą. 1919 m. P. Dovydaitis kurį laiką buvo ministru.
Nuo 1922 m. jis pradeda dėstyti Lietuvos universitete. Plačiai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, vadovauja ateitininkų sąjungai, lanko provincijos miestelius ir labai daug rašo. Be tiesioginės specialybės istorijos profesorius yra plačios erudicijos ir didelio talento žmogus.
Ramiam mokslo darbui kiek kliudo jo gyvas būdas, dėl kurio jam tenka patirti visokių gyvenimo nemalonumų. Žmogus teisingas ir kartais net stačiokiškas. Universitetas įvertinęs profesoriaus mokslo darbus suteikė jam filosofijos daktaro garbės titulą. Didžiausias jo nuopelnas mūsų mokslui yra jo redaguojami žurnalai. Kartais leidžiami sunkiomis materialinėmis sąlygomis. P. Dovydaitis yra „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktoriaus pavaduotojas.
Brangiam jubiliatui linkime daug metų rimto darbo ramiose sąlygose“, – sveikinimo kalbą užbaigia kolega.
Prano Dovydaičio palaidojimo vieta nežinoma iki šiol.
Tomas Sušinskas