Nors daugeliui atrodo, kad prasidėjęs šildymo sezonas padės apsisaugoti nuo peršalimų ar kitų panašių ligų, svarbu žinoti, jog gyventojai, vis daugiau laiko praleidžiantys patalpose, taip pat gali patirti įvairių savijautos ir sveikatos problemų, sako vaistininkė.
„Sausas patalpų oras, kurį „išsausina“ šildymo sistemos, gali sukelti odos niežėjimą ir pleiskanojimą bei pabloginti odos ligas, tokias kaip egzema. Be to, kai kurie gyventojai pastebi, kad jiems namuose dėl neaiškių priežasčių ašaroja akys – tai taip pat patalpose esančio sauso oro padarinys. Kuomet akys yra dirginamos, ašarojimas veikia kaip apsauginis mechanizmas. Daugiau laiko praleidžiant šildomose patalpose sumažėja ir žmogaus imuninės sistemos atsparumas, todėl padidėja rizika užsikrėsti lauke siautėjančiais virusais“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Domantė Viliūnaitė.
Negana to, intensyvus šildymo sistemų naudojimas gali sutrikdyti kvėpavimo funkciją, o tai itin pavojinga žmonėms, sergantiems astma arba turintiems alergijų. Pastariesiems gyvenamoji aplinka ypatingai svarbi, kadangi patalpose slypi ir daugiau pavojų, stiprinančių alerginius simptomus, pavyzdžiui, naminių gyvūnų pleiskanų, dulkių erkučių ar pelėsių.
„Žiemą taip pat sumažėja mūsų gaunamas natūralios šviesos kiekis, o dažnas žmogus susiduria ir su suprastėjusia nuotaika. Visa tai kai kuriems asmenims gali sukelti depresiją ar padidėjusį nerimą, stresą. Ši būklė vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu, todėl šaltuoju metų periodu svarbu neapleisti savęs, atrasti veiklų, kurios padėtų jaustis geriau“, – pataria pašnekovė.
Svarbu nepamiršti ir tinkamos bei subalansuotos mitybos – šaltuoju metų periodu vertėtų rinktis maistą, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, C ir E.
Išsausėjusi oda ir akys – dažniausia problema
D. Viliūnaitė teigia, kad šaltuoju metų laikotarpiu gyventojai dažniausiai susiduria su sausėjančiomis akimis ir oda. Vienas iš patikimiausių sprendimų – oro drėkinimas. Norint išvengti odos ir akių problemų, optimalus patalpų drėgmės lygis turėtų siekti apie 30-50 proc.
„Jeigu neplanuojate investuoti į papildomus prietaisus, nemalonių simptomų galima išvengti ir liaudiškais būdais. Pirmiausiai, reikėtų gerti daug vandens, nes tinkamas skysčių kiekis organizme drėkina odą. Jeigu pastebite, kad situacija nesikeičia, vertėtų nusiprausus pradėti naudoti geros kokybės drėkinamąjį kremą“, – pataria ji.
Akis bei odą dar labiau dirginti gali ir namuose esančios dulkės ir kiti alergenai, todėl ypatingai svarbu patalpas ne tik siurbti, bet ir valyti su šlapia šluota, keisti šildymo įrenginių oro filtrus, tinkamai juos prižiūrėti. Odai išsausėti „padeda“ ir šaltas oras, todėl einant į lauką labai svarbu tinkamai uždengti atviras vietas, nepamiršti šaliko, pirštinių, kepurės.
„Padėti nuraminti išsausėjusių akių ašarojimą ir dirginimą gali akių lašai arba dirbtinės ašaros, o jeigu lauke vyrauja stiprus vėjas, vertėtų akis apsaugoti akiniais. Beje, nuo tokios vėjo ir šalčio kombinacijos dažnai suskilinėja lūpos, todėl prieš einant į lauką vertėtų naudoti vazeliną arba lūpų balzamą. Šios priemonės tiks ir gydant jau suskilusias lūpas“, – dalinasi vaistininkė.
Jeigu ašarojančių akių arba išsausėjusios odos keliamas diskomfortas tampa nepakeliamas, pastebimas padidėjęs jautrumas šviesai arba išskyros iš akių, liaudiškos priemonės ir drėkinimo prietaisai nepadės – tuomet reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertintų esamą situaciją bei paskirtų tinkamą gydymą.
„Tai itin svarbu tam tikroms rizikos grupėms – senyvo amžiaus žmonėms, mažiems vaikams ir asmenims, turintiems kvėpavimo takų, odos ar imuninės sistemos ligų, alergijų. Šioms labiau pažeidžiamoms grupėms šildymo sezono metu vertėtų imtis papildomų atsargos priemonių, pavyzdžiui, laikytis tinkamos higienos, vartoti daug skysčių, palaikyti komfortabilią šilumą namuose“, – reziumuoja D. Viliūnaitė.
