Ukrainiečių puolimas Iziumo link įsibėgėja. Dabar dar aiškiau matyti, kaip gerai buvo suplanuota ši operacija. Jos tikslas ne tiesiog pastūmėti okupantus arčiau sienos, bet izoliuoti dalį rusų grupuotės, atkirsti tiekimo kelius ir priversti trauktis dėl apsupimo pavojaus. Arba nesitraukti, rizikuojant pražūti galimam „katile“ (apsupime).
Rusijos pajėgų vadovybė reaguoja karštligiškai permesdama pastiprinimus ir mėgindama sustabdyti ukrainiečių puolimą. Rusofašistai sako, kad ukrainiečiai jau pamėgino iš eigos atsiimti Kupianską, bet buvo atmušti. Kol kas panašiau, kad tiesiog susidūrė su nedidelėm žvalgybinėm ukrainiečių grupėm, kurios susidūrę su rusų gynybos linija tiesiog atsitraukė, nes ne žvalgybos darbas šturmuoti įrengtas gynybos pozicijas ar veltis į ugnies kontaktą.
Rusai tuoj pat rado pasiteisinimą – neva čia juos puola vien tik „samdiniai“ iš užsienio. Be abejo, tarp jų daugiausia karių. Kai kurie propagandiniai šaltiniai nuėjo dar toliau – prisiminė seną dainelę, neva taip lenkai ruošiasi Vakarų Ukrainos atplėšimui. Tuoj pat pareiškė, kad jeigu Lenkijos kariuomenė trukdys „denacifikuoti“ Ukrainos vakarus, tai Rusija stos į branduolinį karą su NATO. Ilgai galvojau, ar rašyti šitas rusiškas nesąmones, bet tai labai gera iliustracija fakto, kad agresoriui ukrainiečių puolimas labai skaudus, ir todėl pasigirdo tokia neadekvati retorika.
Pietuose, prie Chersono, Ukrainos pajėgos toliau užtikrintai ir metodiškai daužo Dnipro upės atkirstą okupantų grupuotę. Ir daužys tol, kol gynyba čia sutrupės ir beliks pergalę nuskinti kaip obuolį nuo medžio.
Rusijos aviacija veikia labai intensyviai, tačiau dėl savo neefektyvumo nesugeba pilnai išnaudoti kiekybinės persvaros. Kaip ir anksčiau, nesugeba trukdyti veikti Ukrainos karo aviacijai, kuri kasdien vis aktyvesnė. Norėdami nuo jos apsiginti, prie Iziumo ir Kupiansko rusai permeta tolimo veikimo oro gynybos sistemas S-300 ir artimo veikimo sistemas „Pancyr-S1“. Žinome, kad šis duetas neužtikrina apsaugos nuo oro atakų, todėl stengiamasi sukoncentruoti didesnį jų skaičių, taip kiekybe mėginant išspręsti kokybės problemą.
Tradiciškai rusai toliau puola Donbase, koncentruodamiesi Bachmuto kryptimi. Būtų labai nerusiška, jeigu puolimą čia stabdytų, o atsilaisvinusias pajėgas permestų prie Iziumo ir prie Chersono, mėgindami apsiginti. Taip dargi geriau, nes bandydama vienu metu spręsti tris galvosūkius Rusijos pajėgų vadovybė visai pames galvą.
Pranešama, kad Rusijos Kursko srityje, prie sienos su Ukraina, stabdant automobilį juo važiavę žmonės atidengė ugnį, o paskui pranyko kaip dūmai. Paskelbtas planas „Perėmimas“, ir rusų kariai bei įvairių žinybų pareigūnai bando surasti šiuos ukrainiečių diversantus. Žinoma, tai gali būti ir kokie vietiniai kontrabandininkai, bet mano nuomone didelė tikimybė, kad visgi ukrainiečiai prasiskverbė į Rusijos teritoriją, ketindami rusams padėti „neatsargiai parūkyti“ kokiame nors kariniame objekte.
Okupuotose Chersono ir Zaporižės teritorijose Rosgvardija pat aktyviai suiminėja ukrainiečius, mėgindama tokiu būdu į tinklus pagauti pasipriešinimo kovotojus ir kitus teikiančius pagalbą Ukrainos pajėgoms patriotus. Kaip visada, kenčia nekalti civiliai, sėkmė kovoje su pasipriešinimu okupantų neaplanko.
Karas pasiekė itin aktyvią fazę, ir kol kas laimi ukrainiečiai, užtikrintai perimdami iniciatyvą.
Slava Ukraini!
