Balandis – sveikatos sąmoningumo mėnuo, primena ligonių kasos.
Ta proga su Santaros klinikų gydytoja kardiologe doc. Jolita Badariene kalbamės apie žmonijos rykšte vadinamas širdies ir kraujagyslių ligas. Kaip suvaldyti šių ligų rizikos veiksnius, kad būtų užkirstas kelias išsivystyti kardiovaskulinėms ligoms ir būtų išvengta ankstyvų mirčių?
Širdies ligos lenkia onkologines
„Pradėjus pokalbį apie širdies ir kraujagyslių ligas, pirmiausia kyla mintis apie tai, kad šiandien jos, deja, vis dar nusineša labai daug gyvybių, – sako gydytoja kardiologė. – Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia net 56,7 proc. Mes gerokai viršijame kitų šalių vidurkius.“
Pasak J. Badarienės, daugelis žmonių bijo mirti nuo vėžio, tačiau situacija yra tokia, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirštama gerokai dažniau nei nuo onkologinių ligų. „Lietuva drauge su posovietinėmis šalimis priklauso labai didelės kardiovaskulinės rizikos regionui. Remiantis 2022 metų tyrimo duomenimis, pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalis buvo šeštoje vietoje – mus lenkė tik Latvija, Vengrija, Rumunija, Serbija ir Bulgarija, – sako gydytoja. – Be to, širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia darbingo 16–64 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.“
Gydytojos teigimu, situacija pagal lytį skiriasi menkai: kaip matyti iš 2022 metų tyrimo, kraujotakos sistemos ligos nusinešė 46 proc. Lietuvos vyrų ir 58,4 proc. moterų gyvybių, o štai piktybiniai navikai lėmė 20,9 proc. vyrų ir 16,1 proc. moterų mirčių.
80 proc. atvejų galima išvengti
Nuo senų laikų širdies ir kraujagyslių ligos vadinamos žmonijos rykšte ir šiandien, deja, šio epiteto vis dar nepavyksta atsikratyti. „Taip, širdies ir kraujagyslių ligos vis dar labai opi mūsų visuomenės problema. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad ją būtų galima gerokai sumažinti, stengiantis sąmoningai koreguoti rizikos veiksnius, kurie sukelia ligas“, – sako J. Badarienė.
Paprašyta detalizuoti rizikos veiksnius, gydytoja išvardija tradiciškiausius, kuriuos žino daugelis: padidėjęs arterinis kraujospūdis ir blogasis cholesterolis, rūkymas. Anot specialistės, įrodyta, kad net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti vaistais reguliuojant kraujospūdį, nustojus rūkyti ir sumažinus padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
„Bet koks rūkymas yra labai žalingas. Visos nikotino tiekimo sistemos veikia panašiai – nėra nei saugesnių, nei kenksmingesnių rūkymo būdų. O Pasaulinė širdies federacija įspėja, kad paaugliams ir vaikams, kurie rūko elektronines cigaretes, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar nuo jų mirti padidėja dvigubai“, – sako gydytoja.
Anot J. Badarienės, be minėtų tradiciškiausių, yra ir kitų veiksnių, taip pat lemiančių širdies ir kraujagyslių ligas. Tai yra nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, cukrinis diabetas ir kt. „Mokslininkai nustatę ir naujų rizikos veiksnių: miego trūkumas ir, žinoma, kasdienis, nenutrūkstamas stresas. Apie tai daug kalbama, tačiau suvaldyti juos – sunku“, – sako gydytoja kardiologė.
Trūksta noro keisti gyvenimo būdą
Apie tris dešimtmečius kardiologijos srityje dirbanti medikė pastebi, kad situacija Lietuvoje palengva keičiasi į gera. Pasak jos, vis daugiau žmonių nori žinoti apie save, stengiasi išsitirti sveikatą –judama teigiama linkme“, – sako J. Badarienė, bet pabrėžia pasigendanti noro keisti gyvenimo būdą, nustačius širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančius rizikos veiksnius. Dalis pacientų ne itin nori juos koreguoti, dar nemažai tokių, kurie vadovaujasi įvairiais mitais, sunkioms ligoms gydyti taiko liaudiškus metodus.
„Daugybė žmonių, su kuriais susiduriu dirbdama, siekia gyventi sveikai, tačiau nemažai jų atsisako vartoti bet kokius vaistus net tada, kai jie yra būtini. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai miokardo infarktą patyrusiam žmogui tenka aiškinti, kad joga ir sąmoningasis kvėpavimas nepadės… Neretam dar tenka įrodinėti, kad gydytojai nėra priešai, o žmonės, kurie nori padėti.“
Paklausta, ar, jos manymu, ligos jaunėja, gydytoja teigia šiuo klausimu esanti kiek kitokios nuomonės. Anot gydytojos kardiologės, tiesiog vis daugiau ir vis jaunesnių žmonių skiria dėmesio savo sveikatai, didėja visuomenės raštingumas sveikatos tema, daugelis net vyresnių žmonių internete pasiskaito apie įvairių ligų simptomus, aiškinasi, kaip išvengti negalavimų, kaip koreguoti gyvenimo būdą. Daugelis pacientų jau žino, kada reikia kreiptis į medikus.
„O aš savo ruožtu visiems primenu, kad pajutus spaudžiantį skausmą krūtinėje ar už krūtinkaulio, kuris plinta į gerklę, rankas, nugarą, reikėtų nuvykti pasitikrinti. Taip pat skatinu visus vyresnius žmones reguliariai matuotis kraujospūdį. Jeigu jis pakilęs, būtina apsilankyti pas gydytoją. Taip pat nuo 40 metų svarbu pradėti dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje“, – skatina gydytoja kardiologė.
Atkreipti dėmesį į savo sveikatą
„Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa yra viena iš priemonių, leidžiančių sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo šių ligų, – sako J. Badarienė. – Programa siekiama atkreipti žmonių dėmesį į savo sveikatą, išsiaiškinti rizikos veiksnius ir užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams.“
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims. Jiems šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Kai gydytojas įvertina, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, jis pacientą siunčia į specializuotus centrus išsitirti išsamiau. Prireikus – skiriamas gydymas.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais gerokai padaugėjo gyventojų, paslaugas gavusių pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą. Praeitais metais pagal šią programą pasitikrino beveik 400 tūkst. asmenų, arba trečdaliu daugiau nei užpernai. 2023 m. 13,4 proc. žmonių, pasitikrinusių pagal šią programą, buvo siunčiami išsamiai išsitirti, kad būtų užkirstas kelias širdies ir kraujagyslių ligoms.
