Prireikus į polikliniką atnešti šlapimo ar išmatų tyrimui, vaistinėje dairomės specialaus indelio. Laikai, kai išmatas tyrimui vaikai nešdavo degtukų dėžutėje, seniai praėjo, ir vis dėlto kartais kyla klausimas – ar visais atvejais reikia specialaus indelio, nejaugi netinka bet koks, turimas namuose?
Specialistai sako, kad specialūs mėginiams skirti indeliai yra būtini, mat kituose indeliuose esantys plika akimi nematomi įvairių medžiagų likučiai, pelėsis ar bakterijos gali turėti neigiamos įtakos tyrimo rezultatams.
„Yra tekę girdėti, kad anksčiau surinktas šlapimas buvo atnešamas į laboratoriją majonezo ar pomidorų padažo stiklainiuose, tačiau tokia praktika baigėsi ir dabar turi būti naudojami specialūs mėginiams skirti vienkartiniai indeliai, kuriuos galima įsigyti bet kurioje vaistinėje. Kartais tenka išgirsti, kad pacientas pasišlapina į stiklainį ir perpila šlapimą į specialų indelį – tai taip pat neteisinga, nes toks mėginio paėmimas gali lemti netikslius, klaidinančius tyrimo rezultatus“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė.
Pasak laboratorijos „Medicina practica laboratorija“ medicinos biologės Justinos Vertelytės, mėginių tyrimai neretai būna atliekami jautriais cheminiais ar imunocheminiais metodais, todėl reikėtų juos imti į sterilius vienkartinius indelius, kad būtų išvengta klaidingai teigiamo ar neigiamo tyrimo rezultato.
„Pavyzdžiui, paėmus šlapimo mėginio tyrimą į nesterilų, bakterijomis užterštą indą analizatorius gali klaidingai rodyti nitritus, kurie yra bakterijų šalutiniai produktai, o tai reiškia bakterinės infekcijos požymį šlapimo takuose“, – komentuoja ji.
Kaip teisingai paimti šlapimo mėginį?
Vaistininkė sako, kad prieš renkant šlapimą reikia būti bent 4-6 val. nesišlapinus. Šlapimo tyrimui labiausiai tinka rytinis šlapimas, idealiausia – po aštuonių valandų nakties miego, kurį visais atvejais būtina surinkti į specialų vienkartinį šlapimo indelį, kuris turi būti sterilus, parduodamas sandarioje celofaninėje pakuotėje.
G. Kripaitytė-Afanasjevienė atkreipia dėmesį, kad kadangi šlapimo tyrimai atliekami skirtingais metodais bei tikslais, gydytojas gali paprašyti ne rytinio šlapimo, o antro pasišlapinimo ar net visos paros šlapimo.
„Prieš surenkant šlapimą reikia švariai nusiplauti rankas bei apsiplauti išorinius lytinius organus po tekančiu vandeniu, nenaudojant jokių prausiklių ar intymios higienos servetėlių. Tai leidžia išvengti mėginio užteršimo bakterijomis ar plokščiojo epitelio ląstelėmis, patenkančiomis nuo odos ar lytinių organų. Moterims menstruacijų metu bei 2-3 dienas prieš ir po jų šlapimo tyrimo atlikimo reikėtų vengti“, – kalba ji.
Rekomenduojama tyrimui surinkti „vidurinės porcijos“ šlapimą: pradėti šlapintis į klozetą, tada surinkti apie 20-50 ml (minimalus kiekis yra 10 ml, optimalus, jei atliekamas bendrasis šlapimo tyrimas – 20-30 ml, jei pasėlio tyrimas – 40-50 ml) šlapimo ir baigti šlapintis į klozetą. Po šlapimo surinkimo, indelį reikia sandariai uždaryti, sausai nuvalyti išorinę dalį, ir laikyti šaltai iki 2 val., jei į laboratoriją mėginys pristatomas bus ne iš karto. Pristatyti mėginį geriausia per pirmąją valandą.
Pasak pašnekovės, vaistinėje dažnai teiraujamasi, kaip šlapimą surinkti kūdikiams ir mažiems vaikams, dar nesišlapinantiems ant klozeto. Tam tikslui yra specialūs maišeliai, kurie klijuojami ant išorinių lytinių organų, po to ant viršaus uždedamos sauskelnės.
„Neįgudusiems tėvams tokiu būdu surinkti šlapimą dažnai būna per sunku, surinktas šlapimas nebūna pakankamai švarus, todėl tinkamai įvertinti rezultatus gali būti sudėtinga, gali būti rekomenduojama tyrimą pakartoti. Geriausia vaiką palikti be kelnių ir sauskelnių ir laikant specialų vienkartinį indelį tiesiog laukti, kol vaikas pasišlapins. Galima duoti daugiau atsigerti, pamasažuoti pilvo apačią“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Prieš atliekant šlapimo tyrimą reikėtų vengti aštraus, sūraus bei galinčio pakeisti šlapimo spalvą maisto (burokėlių, morkų), kelias dienas prieš tyrimą nevartoti alkoholio, vengti didelio fizinio krūvio dėl baltymų ir ketonų atsiradimo ir jų padidėjimo galimybės. Šlapimo tyrimo rezultatui įtakos gali turėti vitaminas C, geležis, riboflavinas (B2 vitaminas), biotinas (B7 vitaminas), antimikrobiniai ar vidurius laisvinantys preparatai.
Užtenka nedidelio išmatų kiekio
Laboratorijos „Medicina practica laboratorija“ medicinos biologės J. Vertelytės teigimu, atliekant bendrą išmatų tyrimą, dar vadinamą koprograma, specifinio pasiruošimo nereikia. Rekomenduotina mėginius imti į švarius, sterilius ir sausus vienkartinius indelius, kuriuos taip pat galima įsigyti vaistinėje. Reikėtų pasituštinti į platų, sterilų indą, po to mentele, esančia išmatų surinkimo konteineryje, paimti išmatų iš skirtingų vietų ir perdėti į transportavimo indelį. Ištyrimui užtenka nedidelio išmatų kiekio, apie 5-15 g – maždaug graikinio riešuto dydžio.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimui netinka išmatos po tam tikrų procedūrų ar vaistų vartojimo: klizmos, žvakučių naudojimo, laisvinamųjų vaistų, kurie gali turėti įtakos išmatų formavimuisi. Taip pat nerekomenduojama tirti iš karto po antibiotikų vartojimo ar mėnesinių metu“, – vardija specialistė.
Jei išmatų tyrimas atliekamas dėl spalinių kirminų kiaušinėlių, mėginį svarbu paimti ryte, neapsiprausus. Geriausia, kai tokį mėginį paima slaugytojas arba gydytojas, nes svarbu viską atlikti tiksliai ir teisingai.
„Tėvai, kurie nori patys paimti vaikų mėginį namuose, turi gauti stiklelį iš laboratorijos ir permatomos lipnios juostelės. Su šia juostele imamas nuospaudas nuo išangės ir ji iš karto turi būti užklijuojama ant stiklelio. Ant stiklelio šlifuoto galo su pieštuku reikia užrašyti vardą, pavardę ir jį pristatyti į laboratoriją. Tėvai labai dažnai netinkamai paima šį mėginį, nusiperka nepermatomą juostelę, apvynioja lipnia juostele visą stiklelį net kelis kartus. Ir tada tenka kartoti mėginio ėmimą“, – aiškina J. Vertelytė.
Tiriant išmatas dėl slapto kraujavimo, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dėl tam tikrų maisto produktų vartojimo likus 3 dienoms iki tyrimo: mėsos, žuvies, ridikėlių, krienų ir kitų produktų, turinčių daug geležies, vario. Slapto kraujavimo tyrimas laboratorijoje atliekamas skirtingais metodais, cheminiu ir imunocheminiu, o atliekant cheminiu metodu, rezultatams įtakos gali turėti suvalgytas maistas.
Ant indelio su išmatų mėginiu J. Vertelytė primena užrašyti paciento vardą, pavardę, gimimo datą ir mėginio paėmimo laiką. Mėginys koprologiniam ir slapto kraujavimo nustatymui gali būti pristatytas į laboratoriją per 24 valandas – laiku pristatyto mėginio rezultatai bus tikslesni.
