Gilėjant vadinamajai migrantų krizei, socialdemokratai ragina valdžią ieškoti veiksmingų sprendimų, kurie leistų suderinti nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos principus, užuot bauginus visuomenę.
Pasak LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, situacija būtų visai kitokia, jeigu problemos nebūtų ignoruojamos, o sprendimai – atidėliojami. Anot jos, pirmiausia reikia gerinti krizės valdymo koordinavimą: „Valdžia vis kartoja panašias klaidas – krizių metu, ypač pradinėje stadijoje, matome visiškai sutrikusį koordinavimą, ar tai būtų degančios padangos, ar migrantų banga. Vietoje aiškaus krizių valdymo, greito ir veiksmingo reagavimo nacionaliniu lygmeniu matome besikartojančius mėginimus permetinėti atsakomybę savivaldai. Stringa resursų užtikrinimo klausimai, tuo metu visuomenė paliekama nežinioje, kurstomos emocijos.“
Pasak V. Blinkevičiūtės, mūsų rytinė siena – „kiaura kaip rėtis – ir tą reikia pripažinti“. Susigriebta tik tada, kai Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai privertė Lietuvą kažko skubiai imtis. Europarlamentarė pabrėžia, kad mūsų šalis turėjo įvairių galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis sienoms stiprinti, bet to nepadarė.
„Šią savaitę Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje priėmė labai gerą sprendimą dėl migracijos valdymo, dėl lėšų, kurios bus skiriamos 2021–2027 metais. Net 6 milijardai eurų numatyti ES sienoms stiprinti“, – atkreipia dėmesį V. Blinkevičiūtė. „Lietuva bent šįkart turėtų nemiegoti ir sureaguoti nedelsdama – būtina kaip įmanoma greičiau pasinaudoti europine parama“, – įspėja ji.
Vietoje aiškaus krizių valdymo, greito ir veiksmingo reagavimo nacionaliniu lygmeniu matome besikartojančius mėginimus permetinėti atsakomybę savivaldai.
V. Blinkevičiūtės nuomone, nacionalinio saugumo požiūriu seniai turėjo būti įvertinta, kokios bus krizės Baltarusijoje pasekmės, kaip ji paveiks mūsų valstybės saugumą, kaip reaguosime į A. Lukašenkos režimo kerštą.
„Man susidaro įspūdis, kad niekas negalvojo, jokių strategijų nebraižė“, – stebisi socialdemokratų lyderė. Ji primena, kad dar pernai, rugpjūčio 10 d., socialdemokratė Dovilė Šakalienė kreipėsi į kolegas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), ragindama šaukti neeilinį posėdį: ji siūlė neapsiriboti sankcijų klausimu ir iškart planuoti, kokių priemonių reikės imtis imigracijos iš Baltarusijos klausimu. Tačiau sisteminiai sprendimai pradedami rengti tik dabar, praėjus kone metams.
LSDP pirmininkė taip pat kviečia neignoruoti Lietuvos savivaldybių asociacijos ir merų reiškiamo nerimo dėl migrantų apgyvendinimo iššūkių: „Yra labai daug spręstinų dalykų, kurių turi imtis įvairios institucijos drauge. Tai – nacionalinio lygmens krizė: Vyriausybė turi paskirti po savo atstovą kiekvienoje paveiktoje savivaldybėje, o ne permetinėti problemų naštą savivaldai. Tik susitelkus, koordinuojant veiksmus, tariantis galima rasti tvarius sprendimus.“
V. Blinkevičiūtės nuomone, strategiškai ne mažiau svarbu bendrauti su Lietuvos žmonėmis aiškinant ir parodant, kad viskas, kas daroma, yra daroma dėl jų saugumo. Pasienio savivaldybių gyventojų reiškiamas nerimas – rimtas signalas, kad valdžia vėl užleidžia vietą baimėms ir gandams.
Mūsų strategija privalo apimti abu dėmenis – nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė socialdemokratė D. Šakalienė pažymi, kad svarbu atskirti du dalykus: A. Lukašenkos režimo vykdomus nusikaltimus ir klausimus, susijusius su sieną neteisėtai kertančiais žmonėmis.
„Mūsų strategija privalo apimti abu dėmenis – nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos. Mūsų rytinė siena – išorinė ES siena – jau seniai turėjo būti tinkamai apsaugota. Nėra pateisinama tai, kad iki šiol e-sistemomis adekvačiai stebima mažiau nei 40 proc. sienos, nors apie tai nesyk buvo kalbama. Lygiai taip pat akivaizdu, kad vėluoja ir fizinio barjero – stabilios permanentinės struktūros – įrengimas, pašonėje turint neprognozuojamo diktatoriaus režimą, vis glaudžiau besiintegruojantį su Rusijos Federacija.
Kita vertus, negalime įkristi į spąstus ir patys pradėti taikyti metodų, nederančių demokratinei valstybei. Pamatinių žmogaus teisių standartų užtikrinimas ir greitas, bet tikslus migrantų kategorijų identifikavimas – pabėgėlių ir ekonominių ar klimato migrantų atskyrimas – yra būtinas, kaip ir dvišaliai susitarimai su kilmės šalimis, iš kurių atvyksta migrantai, bei bendras veikimas ES lygmeniu“, – teigia D. Šakalienė.
Anot parlamentarės, nesolidu vartoti migrantus žeminančią ir visuomenę bauginančią retoriką, o vadinamieji „sienos saugojimo” aktyvistai tik trukdo pasieniečiams bei menkina pasitikėjimą Lietuva, kaip teisine valstybe.
Lygiai taip pat akivaizdu, kad vėluoja ir fizinio barjero įrengimas, pašonėje turint neprognozuojamo diktatoriaus režimą, vis glaudžiau besiintegruojantį su Rusijos Federacija.
„Migrantų nužmoginimas, vadinimas „nelegalais”, siūlymai tamsesnės odos žmones gaudyti bei vežti „tikrinti” arba šaudyti – kaip visa tai palengvina darbą mūsų pareigūnams ar kariams? Esame teisinė valstybė, galime ir turime mūsų sienų apsaugos iššūkius spręsti taip, kad nepamintume tarptautinių teisės aktų ir Konstitucijos.
Beje, stebina ir keista dalies žiniasklaidos skleidžiama piktdžiuga, kad migrantai susižalos į „koncertiną“ (pjaunančią vielą), angliškai vadinamą razor wire dėl aštrių pjaunančių bei kūno audinius plėšančių kabliukų-peiliukų struktūros. Pagal Pabėgėlių konvenciją mes vis tiek privalėsime priimti prieglobsčio prašančius žmones jų prašymo pagrįstumui įvertinti, o sužalotus žmones – dar ir gydyti. Taigi dėl to kils naujų sveikatos priežiūros iššūkių“, – paaiškina NSGK narė, daugelį metų dirbanti žmogaus teisių srityje.
D. Šakalienės teigimu, svarbu suvokti, kad nusikaltimą vykdo A. Lukašenkos režimas, tikslingai organizuodamas ir remdamas neteisėtą migraciją per Lietuvos valstybinę sieną bei pažeisdamas tarptautines sutartis, įskaitant dvišales sutartis dėl geros kaimynystės ir valstybės sienos režimo.
„Todėl nei logiška, nei racionalu nukreipti pyktį į sieną kertančius žmones, pabėgėlius ar kitus migrantus. Rizikuojame rimtais žmogaus teisių pažeidimais, jeigu tikrieji pabėgėliai, pvz., ISIS persekiojami jazidai ar Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai, taps mūsų panikos aukomis. Tad labai raginčiau nekurstyti baimių ir nepalaikyti pastaruoju metu aktyviai visuomenę siekiančių destabilizuoti judėjimų pastangų sukelti neramumus bei išprovokuoti agresijos aktus šalies viduje. Turime susitelkti nacionaliniam bei tarptautiniam veikimui. Vietoje gąsdinimo ar deklaratyvių įstatymo pataisų kur kas efektyviau būtų, pavyzdžiui, pakeisti viešųjų pirkimų procedūras taip, kad ekstremalios situacijos metu jos būtų daug spartesnės, bei įtraukti į sienos statybos darbus didesnį skaičių rangovų, kad dėl biurokratijos neįstrigtų tai, kas ir taip vėluoja“, – pažymi parlamentarė.
LDSP inf.
