Prasidėjus sodininkystės sezonui, daugelis skuba ruošti žemę, tręšti ir laistyti, tačiau dažnai pamiršta vieną svarbiausią taisyklę – tinkamą augalų kaimynystę. Kartais net ir geriausiai prižiūrimoje lysvėje derlius nuvilia, o priežastis gali slypėti visai šalia – netinkamame kaimyne.
Kai kurie augalai, pasodinti greta, ne padeda, o kenkia vienas kitam: konkuruoja dėl maisto medžiagų, pritraukia tas pačias ligas ar net išskiria augimą slopinančias medžiagas. Pateikiame penkis augalų derinius, kurių savo darže reikėtų vengti.
Pankolis – vienišius jūsų darže
Pankolis yra vienas nedraugiškiausių augalų darže. Jo šaknys į dirvožemį išskiria chemines medžiagas, kurios veikia kaip natūralūs herbicidai – slopina kitų augalų dygimą ir lėtina augimą. Dėl šios priežasties pomidorai, pupelės ar kiti jautrūs augalai šalia pankolio skurs ir neduos derliaus.
Patarimas paprastas: pankolį sodinkite atokiau nuo kitų daržovių, atskirame lysvės kampe arba dideliame vazone. Taip išvengsite nemalonių staigmenų.
Svogūnai ir ankštiniai – prasta draugystė
Svogūnai, česnakai ir porai išskiria medžiagas, kurios nepatinka pupelėms, žirniams ir kitiems ankštiniams augalams. Šios medžiagos slopina naudingųjų gumbelinių bakterijų veiklą ant ankštinių šaknų, todėl augalai prasčiau pasisavina azotą iš oro. Rezultatas – silpnesni augalai ir menkesnis derlius.
Sodininkai, atskyrę šias dvi augalų grupes, dažnai pastebi, kad pupelių ar žirnių ankštys tampa gerokai didesnės ir gausesnės.
Bulvės ir pomidorai – ligų mainai
Nors atrodo įprasta, bulvių ir pomidorų kaimynystė yra labai rizikinga. Abu šie augalai priklauso tai pačiai bulvinių (Solanaceae) šeimai, todėl juos puola tos pačios ligos ir kenkėjai. Didžiausias pavojus – fitoftorozė, arba maras, kuris, prasidėjęs vienoje kultūroje, žaibiškai persimeta į kitą ir gali sunaikinti visą derlių.
Taip pat bulvių nereikėtų sodinti šalia braškių ar saulėgrąžų. Geriausia bulvėms skirti atskirą plotą ir kasmet taikyti sėjomainą – keisti auginimo vietą.
Krapai ir morkos – ne tokie jau geri kaimynai
Krapai ir morkos priklauso tai pačiai salierinių šeimai, todėl konkuruoja dėl tų pačių maisto medžiagų. Tačiau didesnė bėda ta, kad krapai gali pritraukti kenkėjus, pavyzdžiui, morkinę musę. Be to, kai kurie sodininkai pastebi, kad šalia vešlių krapų augančios morkos gali tapti kietesnės, sumedėjusios ar net įgauti kartumo.
Panašiai agurkams nepatinka stiprų aromatą turinčių žolelių, pavyzdžiui, bazilikų ar mėtų, draugija. Dėl patiriamo streso agurkai gali tapti kartūs.
Kopūstai ir braškės – kenkėjų puota
Kopūstai yra itin reiklūs maisto medžiagoms ir greitai nualina dirvožemį. Tačiau dar didesnė problema – jie yra tikras masalas šliužams ir sraigėms. Šie kenkėjai, gausiai prisiveisę kopūstų lysvėje, netrukus persikrausto į greta esančias braškes ir naktimis sunaikina bręstančias uogas.
Norėdami apsaugoti braškių derlių, kopūstines daržoves sodinkite kuo toliau.
Tinkamas lysvių planavimas yra ne mažiau svarbus nei laistymas ar tręšimas. Prieš sodindami gerai apgalvokite ne tik tai, ką norite auginti, bet ir kas augs šalia. Kartais paprastas augalų atskyrimas gali lemti kur kas gausesnį ir sveikesnį derlių.
