Apie žalingą rūkymo poveikį organizmui turbūt žino kiekvienas. Sudėtingiausia rūkaliams – atrasti asmeninę priežastį bei vidinę motyvaciją, kuri paskatintų mesti rūkyti.
„Priklausomybės pasekmes kasdienybėje sunkiausia pastebėti pačiam rūkančiajam“, – sako klinikos „Lotus Medica“ priklausomybių ligų specialistas Darius Rauktys.
Pasak jo, vidinė motyvacija ir ryžtas spręsti problemą dažnu atveju atsiranda tik rimtai sutrikus sveikatai, kai priklausomam žmogui nelieka jokių abejonių dėl rūkymo daromos žalos.
Abstinencija skatina atkryčius
Metantiems rūkyti žmonėms auga apetitas, atsiranda skonio receptorių pokyčių, padidėja jautrumas kvapams, juntami psichosomatiniai skausmai. Jie taip pat patiria padidėjusį nerimą, dirglumą, sunkumą krūtinės ląstos srityje, kosulį ir dusulį.
„Visa tai ne tik abstinencijos simptomai, bet ir dažniausia priežastis, dėl ko įvyksta atkryčiai ir vėl pradedama rūkyti. Metantis rūkyti žmogus tikisi greitų teigiamų pokyčių, o kai taip neatsitinka, ryžtas išgaruoja, randama pasiteisinimų, ir sveikimas nukeliamas vėlesniam laikotarpiui“, – sako D. Rauktys.
Specialistas pastebi, kad mesti rūkyti sunkiausia vyrams, turintiems ilgametį rūkymo stažą. Moterys yra kur kas atsakingesnės ir pareigingesnės sveikatos klausimais ir lengviau randa priežastį, paskatinančią mesti rūkyti.
Atsisakyti cigaretės jas gali paskatinti, pavyzdžiui, meilė, išvaizda, malonus kvapas, noras rodyti gerą pavyzdį vaikams, artimo žmogaus pageidavimas ar karjera.
Padeda aiškus planas ir taisyklių laikymasis
Kartais sakoma, kad pirmiausia reikia gydyti ne priklausomybę, o jos priežastį, ir pirmiausia atsigręžti į priklausomo žmogaus vaikystės patirtis. Priklausomybių ligų specialisto nuomone, psichoterapija naudinga visais atvejais, tačiau metantiems rūkyti žmonėms gydymo pradžioje svarbu taikyti įpročių keitimo strategijas ir mokytis gyventi struktūruotoje aplinkoje.
„Struktūra susideda iš dienotvarkės ir taisyklių. Pavyzdžiui, jei priklausomo nuo rūkymo žmogaus rytas prasideda nuo kavos ir cigaretės, reiktų rasti alternatyvą. Tai gali būti dušas arba mankšta, vėliau būtini pusryčiai, pasiruošimas darbui – žodžiu, dienotvarkė, kurioje nėra vietos rūkymo pertraukėlėms“, – kalba D. Rauktys.
Jis pataria susidaryti taisyklių sąrašą, pavyzdžiui, nebūti su rūkančiais žmonėmis, vengti vietų, kur rūkoma, rasti naujų laisvalaikio leidimo būdų bei pomėgių.
„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria metantys rūkyti žmonės – atsiranda daug laisvo laiko, kurį produktyviai išnaudoti leidžia aiškus dienos planas ir dienos plano disciplinuotas laikymasis“, – pažymi specialistas.
Sudėtingas ir paprastas kelias
Metantys rūkyti žmonės neretai išbando akupunktūrą arba lazerio terapiją, kurios reikalauja mažiau asmeninių pastangų, tačiau, specialisto teigimu, priklausomybės ligos tuo ir ypatingos, kad teigiamas rezultatas proporcingas paciento pastangoms.
Skeptiškas jis ir dėl bedūmių tabako gaminių, kurie kai kuriose šalyse rekomenduojami kaip laikinas sprendimas turintiems rūkymo priklausomybę žmonėms.
„Atsisakydamas rūkymo, žmogus tikisi esminių pokyčių gyvenimo kokybėje, o bedūmių tabako gaminių vartojimas tik nukelia apsisprendimą rūkymo problemą spręsti kardinaliai“, – kalba D. Rauktys. Jo nuomone, prie to prisideda ir tai, kad naudoti bedūmius gaminius galima visur ir visada, todėl, pavyzdžiui, rūkantis cigaretes žmogus, turėjęs nusistatymą automobilyje nerūkyti, pasirinkęs bedūmius tabako gaminius rūko net vairuodamas, nes automobilio salonas neįsigeria kvapo.
Norintiems mesti rūkyti žmonėms jis rekomenduoja neeksperimentuoti ir pirmiausia kreiptis į specialistą.
„Rūkymo metimo procesas turi du kelius – sudėtingą ir paprastą. Sudėtingasis yra eksperimentų kelias, kai žmogus išbando visus mažiausiai jo asmeninių pastangų reikalaujančius gydymo būdus – pleistrus, bedūmius tabako gaminius, saldumynus, papildomus filtrus ir t. t.
Paprastasis kelias yra kreiptis į specialistą, su jo pagalba susidaryti gydymo planą, nuosekliai jo laikytis, pajusti rūkymo atsisakymo privalumus ir įveikti šią sudėtingą problemą“, – pažymi D. Rauktys.
