Skaičiuojant paskutines 2023 metų dienas, snieglenčių stovykla jaunimui jau 16 kartą subūrė Lietuvos jaunuolius mokytis vis populiarėjančio, tačiau ne visiems lengva ranka pasiekiamo sporto Druskininkų „Snow Arenoje”.
Nors snieglentininkų Lietuvoje kasmet daugėja, vis dėlto jaunimo, o ypač merginų, šiame sporte vis dar trūksta, todėl Všį „uMunthu” iniciatyva snieglenčių stovyklos tapo įrankiu regionų (Varėnos, Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno ir Vilniaus) jaunimą supažindinti, paskatinti ir įkvėpti sportui bei aktyviam laisvalaikiui.
Idėja mokyti čiuožti lydi keli tikslai
Kaip teigia stovyklos organizatoriai, žiemos sportas yra itin populiari veikla atėjus šaltajam metų laikui, tačiau tai brangus ir specialių sąlygų reikalaujantis užsiėmimas, todėl pritraukti naujų čiuožėjų sudėtinga. „Ne vienerius metus siekiame populiarinti snieglenčių sportą bei burti stiprią snieglentininkų bendruomenę, tačiau susidomėjimas vis dar nėra toks didelis, kokį norime pasiekti. Nemaža dalis jaunimo nesidomi jokiu sportu, vieni vengia užsiėmimų lauke šaltuoju metu laiku, kitiems nors ir įdomu, tačiau finansiškai sudėtinga, o kartais – sunku atrasti trenerių ar čiuožimui pritaikytų vietų. Todėl inicijavome projektą „Snieglenčių sportas vaikams ir jaunimui” regionams ir ypatingai tiems, kurie yra smalsūs ir nori išbandyti ką nors naujo, tačiau jų galimybės ribotos” – teigia projekto koordinatorius Paulius Preišegolavičius.
Šiuo projektu organizatoriai siekė ne tik sudominti jaunimą, tačiau ir prisidėti prie bendrų Lietuvos tikslų, skirtų sporto populiarinimui ir fizinio aktyvumo stiprinimui. Remiantis tokiais planais, kaip 2021-2030 metų nacionalinis pažangos planas, per snieglenčių sporto užsiėmimus buvo siekiama skatinti mažiau galimybių turinčio jaunimo socialinę integraciją, edukuoti apie sveikos gyvensenos įpročius, bendravimo kultūrą. Kaip rodo atlikti tyrimai, anksčiau minėtuose Lietuvos reginiuose, jaunimo fizinis aktyvumas, sveikata ir laimingumas yra vis dar mažesni už šalies vidurkį, o patyčios, atskirtis ir destruktyvus elgesys tampa vis didesniais iššūkiais tiek tėvams, tiek švietimo įstaigoms. Todėl projektu siekta atpažinti kylančias problemas ir jas spręsti netradiciniais būdais. Per du sezonus Varėnos, Marijampolės, Vilkaviškio, Kauno ar Vilniaus regionų 14-29 metų gyventojams buvo suorganizuota net 16 stovyklų ir treniruočių.
Tikslas ne tik išmokyti, bet ir įkvėpti tęsti toliau
Stovyklose pradedantieji ir pažengę čiuožėjai mokėsi grupėse. Trys treneriai pagal čiuožėjų lygį, pažangą ir gebėjimus mokė dalyvius jiems pritaikytų pratimų ir kiekvienam skyrė individualų dėmesį, jog pirmosios pamokos suformuotų teisingus įgūdžius tolesnėms patirtims, ir ne išgąsdintų, o sudomintų bei įkvėptų užsibrėžti tikslą išmokti. „Kai pirmą kartą atvykau į stovyklą mokyti pradendančiuosius čiuožti, žinojau, kokią didelę įtaką vos kelios dienos gali padaryti, tačiau pačių dalyvių nuostaba, kokie jie stiprūs, nudžiugino dar labiau. Žinoma, pirmieji žingsniai sudėtingi – kas dar nemoka užsisegti lentos, o kam nesiseka laikyti pusiausvyros ar prisiminti pagrindines taisykles, tačiau bendraminčių būryje po 4 ar daugiau valandų treniravimosi per dieną dalyviai viršija savo pačių lūkesčius. Kaip treneris, džiaugiuosi, jog galiu padėti, paskatinti, pamotyvuoti, o svarbiausia, parodyti, jog snieglentės – tai daugiau nei sportas, tai bendruomenė, o kai kam – net ir gyvenimo būdas” – šypsodamasis pasakoja ilgametę patirtį sukaupęs treneris Motiejus Murauskas.
Kiti šio sporto atstovai bei treneriai (Paulius Morkūnas, Paulius Janušas, Guoda Malinauskaitė) pabrėžia, jog šis projektas jiems buvo ypatinga patirtis, nes kiekvienoje stovykloje jie susipažino su daugybe įkvepiančių jaunuolių, o kartu tapo ir tais, kurie skatina nepasiduoti ir čiuožti toliau, net jei ir labai sudėtinga. Kaip sako jie patys, nors tai sporto stovykla, tačiau ne mažiau svarbus ir bendravimas bei komunikacija su jaunuoliais, ypač tais, kuriems tokia patirtis yra išskirtinė ar gal net vienintelė galimybė. „Nors pats esu jaunas, nuolat esu tarp snieglentininkų su didele patirtimi, todėl stovyklose sutikti tuos, kurie dar tik mokosi čiuožimo meno ar tobulina neseniai įgytus įgūdžius, smagiausia ir įdomiausia. Tai tarsi toks malonus iššūkis juos suburti ir išmokyti snieglentininko paslapčių” – dalijasi M. Murauskas.
Merginų aktyvumas ir paauglių susidomėjimas džiugina
Be kita ko, neretai ekstremalus sportas yra siejamas tik su vyrais, o paaugliai taip įsisuka į mokyklos rutinas, jog pamiršta, kad galėtų mokytis naujų hobių, stiprinti savo įgūdžius ir fizinę bei emocinę sveikatą. Todėl snieglenčių stovyklose skirtas ypatingas dėmesys dalyvių atrankai, siekiant pritraukti, kuo daugiau merginų ir moksleivių. Net pusė dalyvių buvo 14-17 metų, o net 60% dalyvių – merginos, kurios drąsiai stojosi ant lentos, o kartais ir sugrįždavo pasidalinti savo istorijomis, jog po pirmos stovyklos toliau tęsė pamokas, tad šiandien moka ir įvairių triukų.
Kaip teigia viena stovyklos dalyvių, ji per 3 dienas atrado ne tik naują hobį, bet ir vaistą nuo nerimo. „Nusprendusi dalyvauti stovykloje, apsidžiaugiau, jog galėsiu išlipti iš komforto zonos ir išbandyti veiklą, kuriai Vilkaviškyje sąlygų nėra. Nuo pirmos akimirkos čiuožimo pamokos buvo malonios ir įkvepiančios, treneriai ramiai ir itin aiškiai išmokė svarbiausių technikų, o kartu buvę bendražygiai tapo tikra palaikymo komanda. Per tris dienas pamiršau visus rūpesčius, nes čiuožiant galvoji tik apie sekantį žingsnį, todėl čia supratau, kad šis sportas yra ne tik puiki fizinė praktika, bet ir gali pagerinti mano emocinę sveikatą, padėti įveikti nerimą. Norėtųsi palinkėti, kad kuo daugiau bendraamžių atrastų aktyvų laisvalaikį ir sustiprėtų tokiose veiklose, nes šiuo metu mums trūksta žinių, kad net ir snowboardinimas gali padėti pasijusti geriau.”
Tokios patirtys tik patvirtina, jog Lietuvoje svarbu stiprinti sporto infrastrūkūrą ir inicijuoti veiklas, buriančias jaunimą, skatinančias jų tarpusavio santykių mezgimąsi ir naujų įgūdžių formavimąsi. „Kuo daugiau ir anksčiau jaunuolių dar mokykloje ar universitete pradės aktyvų gyvenimo būdą, tuo geresnį rezultatą drauge galėsime pasiekti” – ateičiai lūkesčius brėžia organizatoriai.
Stovyklos tapo terpe ne tik mokymuisi, bet ir regionų partnerystėms
Pasiekti rezultatai rodo, jog iš tiesų šios patirtys, organizuojant stovyklas, tapo ir geromis pamokomis, kaip skatinti regionų jaunimo organizacijas bei centrus burtis bendroms iniciatyvoms, populiarinti nedracines veiklas. Pagrindiniai partneriai: VšĮ „uMunthu”, Varėnos švietimo centras, Marijampolės moksleivių kūrybos centras, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, Vilniaus atviras jaunimo centras „Mes”, VšĮ „Actio Catholica Patria”, kartu padėjo atrinkti dalyvius, įgyvendinti neformalias stovyklos veiklas bei atrasti savanorių, kurie norėtų padėti stovyklų metu.
Pastarieji pasakoja, kad ir jų patirtis vos per kelias dienas tapo tikru nuotykiu. „Nors mums ši stovykla buvo ypatinga tuo, kad galėjome patys susipažinti arčiau su organizaciniais procesais ir vesti įvariausias veiklas, rodyti sporto dokumentiką apie snieglentininkus Lietuvoje, tačiau paskutinės treniruotės rezultatas palikdavo didžiausią įspūdį. Kaskart vos per kelias dienas patapę draugais, visi jie drąsiai leisdavosi nuo kalno nė kiek nedvejodami ir jau svajodami apie dar sudėtingesnius triukus ar Alpes kitą žiemą” – juokiasi savanoriai Martynas ir Vidas, aktyviai vedę stovyklų veiklas dalyviams. Viso projekte sudalyvo virš 450 pradedančiųjų ar pažengusių čiuožti snieglente januolių, iš kurių didžioji dalis ir toliau domisi sportu bei siekia stiprinti čiuožimo įgūdžius.
Projektas „Snieglenčių sportas vaikams ir jaunimui” jau baigėsi, tačiau organizatoriai kviečia sekti informaciją Instagram paskyroje „Social Shred Project” ir viliasi ateityje iniciatyvą tęsti.
Apie projektą
„Snieglenčių sportas vaikams ir jaunimui” bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
