Daugeliui bent kartą gyvenime yra tekę pajusti, kai staiga atsistojus trumpam aptemsta akyse ir ima svaigti galva.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė sako, kad vienąkart susidūrus su šiuo pojūčiu nereikėtų išsigąsti, tačiau jei galvos svaigimas kartojasi dažnai – vertėtų apsilankyti pas gydytoją.
Kodėl svaigsta galva?
„Galvos svaigimas neretai susijęs su kraujotakos problemomis, pavyzdžiui, staigiu kraujospūdžio nukritimu, dar kitaip vadinamu ortostatine hipotenzija. Taip pat galvos svaigimas gali pasireikšti dėl dehidratacijos, nerimo, streso ar stiprių neigiamų emocijų. Visgi, kartais gali būti tarsi įspėjamasis ženklas apie tam tikras širdies ir kraujagyslių ligas“, – sako vaistininkė T. Gečienė.
Vaistininkė paaiškina, kaip tokie veiksmai kaip greitas atsistojimas gali sukelti galvos svaigimą ir aptemimą akyse:
„Staiga atsistojus, dėl gravitacijos dalis kraujo nuteka į apatines kūno dalis. Dėl to smegenys trumpam gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Sveiko žmogaus kraujagyslės ir širdis greitai prisitaiko – kraujospūdis pakyla, o kraujas vėl pasiekia smegenis. Tačiau ypač vyresniame amžiuje, jei kraujagyslės praradusios elastingumą ar širdis dirba silpniau, prisitaikymo mechanizmas lėtėja, todėl atsiranda galvos svaigimas“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Pasak vaistininkės, jaunesniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti intensyvus fizinis krūvis, ypač staiga jį nutraukus, taip pat hormonų svyravimai, labai žemas kraujospūdis ar kai kurių vaistų šalutinis poveikis.
„Jeigu galvos svaigimas atsistojus kartojasi dažnai, o kartu pasireiškia silpnumas, nuovargis ar širdies ritmo sutrikimai, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti, ar nėra anemijos, elektrolitų disbalanso ar kitų sveikatos problemų“, – sako vaistininkė T. Gečienė.
Ką daryti, jei apsvaigo galva?
„Pajutę galvos svaigimą, atsisėskite ir atsiremkite į atramą, kad išvengtumėte griuvimo. Kvėpuokite giliai ir lėtai, kad pagerintumėte deguonies patekimą į organizmą. Jei įmanoma, trumpam nuleiskite galvą žemiau širdies lygio – taip kraujas greičiau pasieks smegenis“, – sako vaistininkė T. Gečienė.
Jei esate linkę į galvos svaigimą, vaistininkė pataria imtis profilaktinių veiksmų, kurie padėtų užkirsti tam kelią:
„Gerkite pakankamai vandens – geriausia visą dieną, mažais gurkšneliais, ypač karštomis dienomis. Itin svarbi ir subalansuota mityba bei reguliarus valgymas. Praleidus vieną iš dienos valgių, gali nukristi cukraus kiekis kraujyje ir taip sukelti svaigulį. Taip pat nepamirškite fizinio aktyvumo, nes reguliarus judėjimas gali padėti sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Ir, žinoma, reguliariai tikrinkitės sveikatą. Kraujo tyrimai gali padėti laiku nustatyti anemiją ar kitas ligas“, – pataria T. Gečienė.
