Graužikų sezonas įsibėgėjo: jie knibžda namų rūsiuose, apsukriai landžioja per vėdinimo, kanalizacijos sistemas ar vandentiekio bei elektros įvadų šachtomis. Pelės, žiurkės dažnai keliauja ne vienos – jos blusų nešiotojos. Kaip teigia „Dezinfos“ biologas Liutauras Girgaliūnas, užtenka graužikui perbėgti per kambarį ir jau namuose yra blusų užkrato rizika.
„Blusų kiaušinėliai iš pradžių atrodo kaip maži balti trupinėliai. Vėliau iš jų išsirita lervos, kurios visiškai nepanašios į suaugėlius – jos kirmėliškos išvaizdos. Lervos nėra kraujasiurbės ir gyvendamos tiesiog patalpų grindų plyšiuose maitinasi įvairiomis aplinkos atliekomis ir suaugėlių išmatomis. Po 2 savaičių šios blusų kirmėlytės susisuka kokoną, iš kurio jau po savaitės gali pasirodyti suaugusi blusa. Išsivysčiusios blusos aktyviai ieško maisto – kraujo. Maisto šaltiniu gali tapti būsto gyventojai, jų augintiniai, aplinkoje bėgiojantys graužikai. Tačiau jei nėra maisto šaltinių, blusa kokone ramybės būsenoje gali išbūti ir iki vienerių metų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Greitai plinta
Įdomus faktas tas, kad blusos šuoliuoja didesne jėga nei žiogas, t. y. blusa gali nušokti atstumą, 350 kartų viršijantį jos kūno ilgį. Tai tas pats, kas žmogus peršoktų futbolo stadioną. Taip be vargo kraujasiurbiai gali migruoti iš vienos vietos į kitą, laiptinėje, rūsyje, sandėliuke užšokti ant žmogaus, katino ir plisti toliau.
„Užšokusi ant maisto šaltinio blusa kraują gali siurbti 5-10 min. Kai kurios rūšys maitinasi mažiau ir rečiau. Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitusi katinė blusa sėkmingai puola ne tik kates, bet ir žmogų ar kitus šiltakraujus. Blusa įkasdama sukelia uždegimą: jaučiamas odos sudirgimas, niežėjimas, kartais kyla alergija. Vienas iš didžiausių pavojų – blusos gali sukelti sveikatos sutrikimus, t. y. pernešti tuliaremijos, bruceliozės, juodligės, maro ir kt. ligų sukėlėjus. Senais laikais Europoje siautęs maras buvo žiurkių nešiojamų blusų pasekmė “, – teigia biologas.
Įkando blusa?
Jei pastebėjote ant kojų, rankų netaisyklingos formos apie 1 cm skersmens paraudimus ir jų tik daugėja, tikėtina, kad namuose yra blusų.
„Šie kraujaiurbiai dažniausiai kandžioja kojas, rankas. Jiems nėra itin svarbus paros metas kaip blakėms – jų įkandimai dažniausiai pastebimi po nakties. Blusa yra nedidelė, besparnė, vikriai šokinėja, jos kūnas rudas, blizgus, apaugęs šereliais. Ją labiausiai ir išduoda jos savybė šokinėti, o ne ropoti“, – pastebi ekspertas L. Grigaliūnas.
Kaip naikinti?
Pastebėjus šokuojančius kraujasiurbius reikia nedelsiant imtis švaros darbų.
„Pirmiausiai reikia viską gerai išsiurbti: tarpuose tarp grindų ir sienų, baldus, kilimus, gyvūnų guolius. Rekomenduojame naudoti vienkartinius dulkių siurblio maišelius, kad blusos nepaspruktų į aplinką. Išsiurbtos grindys turėtų būti plaunamos šlapia šluoste, tada nusausinamos. Blusų lervos nepakelia drėgmės, sausros ir žūva“ , – apie kovą su blusomis pasakoja kenkėjų kontrolės „Dezinfos“ ekspertas Žygimantas Žalnerauskas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad insekticidus naudoti reikia labai atsargiai, kad būtų apsaugoti būsto gyventojai ir augintiniai.
„Kai blusos patenka į namus, jas išnaikinti nėra sudėtinga. Daugiau problemų kyla, jei blusų židiniai yra netvarkingai gyvenančio kaimyno būste – tuomet reikia gauti jo leidimą įeiti į namus. Pastebėjus laiptinėje ar rūsyje blusas, gyventojai turėtų nedelsiant kreiptis į daugiabutį administruojančią bendrovę. Savo jėgomis gyventojai gali užsandarinti rūsiuose, sandėliukuose esančius plyšius, kad į vidų nepatektų graužikai, benamės katės ar kiti laukiniai gyvūnai“, – rekomenduoja ekspertas.
Patariama nepamiršti pasirūpinti ir augintiniais: maudyti specialiais šampūnais, naudoti parazitus atbaidančius antkaklius, reguliariai siurbti guolius, kilimėlius, juos skalbti aukštoje temperatūroje.
