Lietuvoje informacinių technologijų krypčių profesijos yra laikomos vienomis iš populiariausių, informacinių technologijų specialistų poreikis nuolat auga, daugeliui pavydą kelia ir jiems siūlomas darbo atlygis. Vis dėlto IT specialistai Lietuvoje sudaro vos 2,7 proc. visų dirbančiųjų ir tai yra gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (3,9 proc.). Informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų skaičius Lietuvoje taip pat auga ganėtinai vangiai ir nesiekia ES vidurkio.
Neseniai paskelbtas Europos Komisijos šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) parodė, kad informacinių technologijų pakraipos absolventų skaičius mūsų šalyje siekia 2,7 proc., o toks rodiklis Lietuvai suteikė 23 vietą tarp ES valstybių.
JAV Užimtumo statistikos tarnyba skelbia, kad iki 2028 m. informacinių technologijų specialistų poreikis išaugs daugiau nei dešimtadalius – 12 proc. Poreikio didėjimą prognozuoja ir Lietuvos Užimtumo tarnyba, kasmet sudaranti įsidarbinimo galimybių barometrą. 2020 metų barometre nurodoma, kad dideles įsidarbinimo galimybes turės IT sektoriaus darbuotojai – kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai, sistemų analitikai ir taikomųjų programų kūrėjai.
Jaunuoliai, kuriems skaitmeninės technologijos yra artimos, žinias kaupia ir gilina dar mokyklose, dalyvaudami įvairiuose projektuose. Vienas tokių – dvejus metus Lietuvoje veikiantis e. skautų tinklas, kuris jungia beveik 1400 14–29 metų amžiaus žmonių. „E. skautai savo veiklą vykdo konsultuodami vyresnius šalies gyventojus bibliotekose arba socialiniame tinkle „Facebook“, supažindina juos su išmaniųjų įrenginių funkcijomis, saugaus naudojimo taisyklėmis, pasakoja apie kibernetinį saugumą, atsako į kitus klausimus. Pasikalbėjus su tais e. skautais, kurie dar mokosi mokykloje, daugelis sako, kad ketina studijuoti informacines technologijas, o e. skautų veikla jiems yra naudinga praktika“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.
Mažėja laikančių informacinių technologijų egzaminą
Pasak Erikos Vaitkūnienės, žurnalo „Kur stoti” vyr. redaktorės, peržvelgus visas valstybės finansuojamas studijų programas ir surikiavus jas pagal priimtųjų skaičių matyti, kad pirmose trijose vietose tiek universitetuose, tiek kolegijose yra IT programų, tačiau norinčių jose studijuoti skaičius kasmet mažėja. „Populiariausia studijų programa keletą pastarųjų metų yra „Programų sistemos“ Kauno technologijos universitete (KTU), tačiau ir ją renkasi vis mažiau stojančiųjų. 2019 m. pasirašytos 286 sutartys dėl studijų valstybės finansuojamose vietose, 2018 – 328, 2017 – 343 sutartys. Vilniaus kolegijos siūloma studijų programa „Programų sistemos“ pernai pritraukė 124 studentus, o tai yra beveik dvigubai mažiau nei 2018 metais (222)“, – skaičius vardija E. Vaitkūnienė.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje Informatikos mokslus galima suskirstyti į keturias studijų kryptis: informatiką, informatikos inžineriją, informacijos sistemas ir programų sistemas. Kiekvienoje šioje kryptyje yra po keletą universitetinių ir koleginių programų, tad iš viso Lietuvoje galima rinkti iš 56 IT krypties studijų programų. E. Vaitkūnienės teigimu, visos šios programos yra parengtos labai kokybiškai, nes akreditacijos procese dalyvauja ne tik ekspertai iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
„Valstybė kasmet vis labiau skatina stoti į IT studijų programas, kiekvienais metais skiriama daugiau valstybės finansuojamų vietų. Deja, panašu, kad po truputį išsisemia stojančiųjų potencialas. Tą rodo ir pasirinkimo laikyti informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą tendencija – tik 1 iš 10 abiturientų pasirenka laikyti šį egzaminą“, – dėsto žurnalo redaktorė.
Profesiją „matuojasi“ IT būreliuose
„Prisijungusios Lietuvos“ atstovas teigia, kad tarp e. skautų yra nemažai žmonių, kurie arba studijuoja IT, arba jau yra baigę šių krypčių studijas. „Šiems jaunuoliams su IT susijusi veikla dar mokykloje būna tapusi hobiu, kurį vėliau jie perkelia ir į profesiją. Vieni labiau domisi saugumo internete klausimais, kitiems rūpi išmaniųjų technologijų pritaikymas kasdienybėje, tretiems – dirbtinis intelektas“, – pasakoja A. Ruseckis.
KTU E. mokymosi technologijų centro vadovas Gytis Cibulskis sako, kad iš moksleivių, kurie ateina mokytis programavimo į KTU „Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą“, absoliuti dauguma sėkmingai įstoja į informacines technologijas. „Moksleiviams papildomo ugdymo veiklos yra rimtas stimulas apsispręsti, ką jie nori studijuoti. Be to, Informatikos fakulteto dėstytojai sako, kad studentai, kurie būna jau „paragavę“ programavimo, yra visa galva aukštesni ir žinių, ir motyvacijos prasme“, – teigia G. Cibulskis.
Jo teigimu, net didesnė problema nei stojančiųjų skaičius yra iškritimo procentas. IT specialybės yra populiarios ir kartais stojančiųjų lūkesčiai būna šiek tiek nepamatuoti, todėl nemažai studentų po pirmų metų neatlaiko krūvio ir supranta, kad ne čia įstojo. „Jaunųjų kompiuterininkų mokykla“ ir kitos neformaliosios programos padeda apsispręsti ir šiek tiek pasimatuoti savo lūkesčius ir būsimą profesiją, o vėliau tai leidžia sumažinti „nubyrančiųjų“ skaičių.
Viena perspektyviausių – kibernetinio saugumo sritis
G. Cibulskis sako, kad IT profesijos per paskutinį dešimtmetį labai išsiplėtė ir integravosi į daugelį mokslo ir gyvenimo sričių, tad IT specialistų poreikis ateityje tik augs.
Be to, Užimtumo tarnybos duomenimis, IT sektoriaus darbuotojams pernai buvo mokami vieni didžiausių vidutinių darbo užmokesčių, pavyzdžiui, programinės įrangos kūrėjų vidutinis atlyginimas siekė 2156 eurus neatskaičius mokesčių.
Bendrovė „IBM“ neseniai paskelbė, kad iš visų IT sričių pastaraisiais metais daugiausiai dėmesio sulaukia kibernetinis saugumas. „Cyberstates 2020“ ataskaita rodo, kad šių specialistų atlyginimas artimiausiu metu gali augti apie 37 proc.
Susidomėjimą kibernetiniu saugumu ir saugiu elgesiu internete A. Ruseckis sako pastebintis ir tarp e. skautų. Jo teigimu, jaunimas supranta, kad skaitmeniniame amžiuje ir pažeidimai bei nusikaltimai keliasi į virtualią erdvę, tad daugelį vilioja galimybė tapti „skaitmeniniais agentais“.
Moterys į IT sritį žengia nedrąsiai
Pasigilinus į DESI indekso duomenis matyti, kad moterys nelinkusios rinktis informacinių technologijų srities savo profesijai. Lietuvoje moterų, dirbančių informacinių ir ryšių technologijų srityje, dalis yra tokia pati, kaip bendras ES vidurkis – 1,4 proc., Lietuva pagal šį rodiklį užima 16 vietą ES.
A. Ruseckis sako, kad tarp e. skautų vis dėlto yra daugiau merginų ir tai reiškia, kad jos pamažu jaukinasi šią klaidingai vyriška laikomą sritį. „E. skaučių turime apie 60 proc., vaikinai sudaro likusią dalį. Merginos noriai dalyvauja šioje veikloje, pastebime ir tai, kad jų turimų žinių lygis yra aukštas, be to, jos pasižymi kruopštumu, atidumu, įsigilinimu į detales, kas irgi svarbu IT specialistams“, – dėsto e. skautų veiklos koordinatorius.
Karantino metu e. skautai buvo kviečiami ir patys gilinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius ir dalyvauti konkurse „Treniruoju skaitmeninį raumenį iki Joninių!“. Jiems buvo paruošti mokomieji testai, o geriausias žinias pademonstravusių laukė prizai.
Prisijungti prie e. skautų būrio gali visi norintys. Tereikia užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą, parsisiųsti e. skauto pasą, o su juo nukeliauti į artimiausią biblioteką ir susitarus su bibliotekininku pradėti e. skauto veiklą.
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Asociacijos „Langas į ateitį” informacija
