Svarbiausia – formuoti atsakingą gyventojų požiūrį į savo saugą

Sausio 16 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko spaudos konferencija „Kaip gaisrų metu gelbstimos gyvybės“. Pernai šalyje gaisruose žuvo 70 žmonių. Tai mažiausias juose žuvusiųjų skaičius per 30 metų. Apie tai, kokios žūčių priežastys ir kas padeda jų išvengti, spaudos konferencijoje kalbėjo departamento direktorius Saulius Greičius, direktoriaus pavaduotojai Mindaugas Kanapickas ir Giedrius Sakalinskas bei departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

„Per pastaruosius keletą metų, rengdami akciją „Gyvenkime saugiai“, buvome dažniausiai su gyventojais bendraujanti institucija, – spaudos konferencijoje sakė departamento direktorius S. Greičius. – 2019 m. kilo daugiau nei 11 tūkst. gaisrų. Kiekvienas gaisras yra didelė nelaimė – nukenčia turtas, o blogiausia, kad žūsta ir žmonės. Deja, šis praradimas niekaip neatstatomas. Todėl jau keletą metų daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kad gyventojai savo būstuose įsirengtų autonominius dūmų detektorius. Statistikos duomenys rodo, kad šis žingsnis buvo teisingas ir žūčių gaisruose kasmet mažėja.“

A.Gudžiauskas pateikė išsamią praėjusių metų gaisrų statistiką. Jis minėjo, jog pernai žuvusiųjų gaisruose buvo 19 proc. mažiau nei 2018 m., o 2018 m. – 30 proc. mažiau nei 2017 m: „Tai tikrai staigus pokytis. Tuo labiau, kad įvertinus per dvejus metus žuvusiųjų gaisruose 100 tūkst. gyventojų skaičių, jis yra mažesnis negu Latvijoje ir Estijoje, nors Estija ilgą laiką turėjo žemiausią rodiklį.“

Kur dažniausiai žūsta žmonės? „Posakis „Mano namai – mano tvirtovė“ šiuo atveju negalioja, nors daugelis žmonių tikisi, kad namai – jų saugiausia vieta, – sakė A. Gudžiauskas. – Statistika rodo, jog dažniausiai žmonės gaisrų metu ir žūsta namuose. Gaisrų priežastys – neatsargus rūkymas, neatsargus elgesys su ugnimi ar techninės priežastys. Neatsargų rūkymą dažniausiai lydi ir nesaikingas alkoholio vartojimas, neatsakingas gyvenimo būdas. O tokių žmonių gyvenimo būdą pakeisti ar suteikti jiems žinių sudėtinga.“

Pasak A. Gudžiausko, lūžis įvyko 2018 m., kai įsigaliojo reikalavimas kiekviename būste turėti autonominį dūmų detektorių. 2017 m. šiuos prietaisus savo namuose turėjo 16 proc. gyventojų, 2018 m. pradžioje, iki reikalavimo įsigaliojimo, – 19 proc., per pusę metų skaičius išaugo iki 43 proc., o šiuo metu juos įsirengę yra 56 proc. gyventojų. Beje, asmeninius kompiuterius turi ir internetą yra įsivedę daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų, o dūmų detektorius jiems kartais atrodo per brangus. Nors jie jau yra išgelbėję ne vieną gyvybę. Yra buvę tik keletą atvejų, kai žuvo žmonės, kurių namuose buvo įrengti šie prietaisai.“

Pernai ir užpernai buvo patikrinta po 100 tūkst. gyventojų būstų. Šiemet planuojama patikrinti dar tiek pat. „Keletą metų vykdoma ši prevencinė veikla rodo, kad šios priemonės veiksmingos. Mūsų pagrindinis tikslas – išvengti žmonių žūčių gaisruose, formuoti žmonių atsakingumą ir parodyti, kad atsakingas elgesys gali išgelbėti gyvybes. Kiekvienas nekilęs ar laiku pastebėtas gaisras yra geriau už tą situaciją, kai liepsnos jau eina per stogą,“ – sakė S. Greičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija