Nors medikai sutartinai tvirtina, kad onkologinės ligos diagnozė nėra nuosprendis, vis dėlto išgirsta žinia apie vėžinius darinius kaip reikiant supurto paciento kasdienybę ir gyvenimą. Nepriklausomai nuo to, kokios rūšies onkologinė liga diagnozuota, ji visais atvejais paliečia iki širdies gelmių ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimą bei artimuosius.
Laimei, pastaruoju metu galima pasidžiaugti medicinos ir mokslo laimėjimais, mat yra nemažai genetinių tyrimų, galinčių padėti nustatyti padidėjusią riziką sirgti įvairių lokalizacijų vėžiu bei imtis priemonių, galinčių padėti užkirsti kelią onkologinės ligos pasireiškimui. Tarp jų ir agresyviausios odos vėžio formos – melanomos.
Genetiniai tyrimai atitolina diagnozę
Gydytoja genetikė Natalija Kapitanova teigia, kad gyvename laikais, kai dėl gausios tyrimų pasiūlos galime sužinoti apie tam tikrą polinkį susirgti vienokia ar kitokia liga, o tai – didžiulis medicinos nuopelnas, gerinantis gyvenimo kokybę milijonams žmonių: „Genetiniai tyrimai, skirti gydytojo genetiko konsultacijos metu, gali padėti nustatyti polinkį sirgti vienos ar kitos lokalizacijos vėžiu.
Sudaromas detalus rekomendacijų planas, remiantis naujausiomis Europos ir JAV onkologų draugijų gairėmis, kurios atnaujinamos kasmet.
Tuomet pacientas yra aktyviai stebimas, jam atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai ir, jam pageidaujant, profilaktinės operacijos, leidžiančios ilgai ir laimingai gyventi. Rekomendaciją atlikti prognostinį genetinį tyrimą gauna ir paciento artimieji.“
Savo ruožtu Lazerinės dermatologijos centro gydytojas onkodermatologas, medicinos mokslų daktaras Viktoras Sidorovas, tvirtina, kad reguliari apgamų ir naujų odos darinių stebėsena iki 80 procentų padidina tikimybę, kad odos vėžys bus pastebėtas pirmoje jo stadijoje.
Nereikia specialaus pasiruošimo
Anot onkodermatologo V. Sidorovo, genetinius tyrimus pravartu pasidaryti ir tiems, kurių pirmos eilės giminaičiams, pavyzdžiui, broliams, seserims, tėvams, buvo nustatyta odos vėžio forma – melanoma. „Šiems genetiniams tyrimams nereikia papildomo pasiruošimo.
Genetiniai tyrimai atliekami iš venos paėmus kraujo mėginį, kuris siunčiamas į specializuotą laboratoriją.“
„Genetiniai tyrimai yra gana tiksli priemonė, padedanti nustatyti rizikos lygį ateityje susirgti melanoma, tačiau svarbu, kad pacientas, dar prieš atlikdamas šiuos tyrimus, gautų išsamią informaciją ne tik apie rezultatų interpretavimą, bet ir atkreiptų dėmesį į emocinį ir psichologinį tyrimo poveikį, ypač jei nustatomos didelės rizikos mutacijos“, – pastebi onkodermatologas.
Diagnostikai – naujausios technologijos
Laiku pastebėti piktybinius apgamus ar naujus darinius padeda ne tik reguliarūs vizitai pas dermatologą, bet ir nuolat tobulėjančios technologijos.
Jau yra metodų ir itin modernios įrangos, kuri be skalpelio leidžia pamatyti pakitimus ne tik odos paviršiuje, bet ir giliau. Toks tyrimo būdas vadinamas optine biopsija. Kalbant medicininiais terminais – tai pažangi fluorescencinė videodermatoskopija.
„Yra navikų, kurių be videodermatoskopo neįmanoma atskirti nuo apgamo. Tai padaryti ypač sunku, kol navikas mažas. Pasaulyje yra vienas aprašytas atvejis, kai su specializuota įranga melanoma buvo diagnozuota vos iš 1 milimetro dydžio darinio. Mūsų centro rekordas – diagnozuota 1,5 milimetro dydžio melanoma ant pacientės veido“, – tvirtina gydytojas V. Sidorovas.
Tikrinti apgamus – nuo 15–16 metų
Kaip teigia medikai, pasitikrinti savo apgamus ir įvertinti riziką susirgti melanoma reikėtų nieko nelaukiant – tai galima padaryti jau sulaukus 15–16 metų. Tokiame amžiuje, pasak gydytojų, jau atsiranda specifinių pakitimų, todėl medikai gali iš anksto įvardyti numanomas rizikas.
Genetinius tyrimus dėl rizikos susirgti melanoma galima atlikti nuo 18 metų amžiaus.
Sergantiems onkologiniais susirgimais pacientams genetiniai tyrimai dažnai atveria kelią į inovatyvų gydymą, gerus gydymo rezultatus ir ilgą gyvenimą be ligos požymių.
Jie yra svarbūs kiekviename paciento gydymo etape, parenkant vaistus ar sprendžiant dėl operacijos apimties. Taip pat suteikia galimybę išsitirti paciento artimiesiems bei pasirūpinti savo sveikata.
Kaip užkirsti kelią melanomai
Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, kad galima atlikti genetinius tyrimus ir anksčiau nustatyti polinkį sirgti vienokia ar kitokia onkologinės ligos forma, reikėtų jau nuo mažens formuoti tinkamus gyvenimo būdo įpročius.
Kaip sako gydytoja genetikė N. Kapitanova, melanoma yra daugiaveiksmis susirgimas ir tikrai ne visada ją nulemia genetika, todėl ji ragina atkreipti dėmesį į savo kasdienybę: „Visų pirma, reikėtų saugoti savo odą nuo saulės, vengti deginimosi, naudoti SPF kremą, nepamiršti galvos apsaugos, akinių nuo saulės, o kūną pridengti natūralaus audinio drabužiais, ilgesnėmis rankovėmis.
Turintieji didesnę riziką susirgti melanoma neturėtų pamiršti, kad šias priemones būtina naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir ypač keliaujant į šiltuosius kraštus, kur saulė – dar intensyvesnė“, – pataria gyd. N. Kapitanova.
