Artėjant didžiosioms metų šventėms fejerverkų pardavimai tradiciškai šokteli aukštyn, o miestų aikštės, parkai ir kiemai nušvinta spalvotais fejerverkų šūviais. Tačiau kartu su šventine nuotaika kasmet primenama ir apie galimas rizikas – net viena neapgalvota akimirka gali baigtis rimtais sužalojimais ar turtiniais nuostoliais, perspėja draudimo ekspertai.
Petardos sprogimas rankoje – skaudžiausia šių metų žala
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, su pirotechnika susiję įvykiai Lietuvoje fiksuojami nedažnai, tačiau kai jie nutinka – pasekmės būna itin skaudžios. Štai pavyzdžiui šiemet registruotas incidentas, kai žmogui rankoje sprogo petarda – dėl patirtos traumos teko amputuoti kelis pirštus.
ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė pabrėžia, kad tai – vienas ryškesnių, bet toli gražu ne vienintelis pavyzdys, atskleidžiantis pirotechnikos keliamą pavojų.
„Dauguma su pirotechnika susijusių traumų kyla dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis arba netinkamo gaminių naudojimo. Fejerverkai nėra žaislai – tai sprogstamosios medžiagos, reikalaujančios atidumo. Net ir maža petarda gali sužeisti, jei elgiamasi neatsakingai“, – pabrėžia ji.
Kur dažniausiai suklystama?
Pasak ekspertės, viena pavojingiausių klaidų yra fejerverkų laikymas rankoje. Tai – pagrindinė sunkių pirštų ir plaštakos sužalojimų priežastis. Uždegus fejerverką būtina nedelsiant atsitraukti saugiu atstumu, kad netikėtai suveikus sprogmeniui būtų sumažinta traumos tikimybė. Jei fejerverkas nesprogsta, prie jo patariama nesiartinti mažiausiai penkias minutes arba tiek, kiek nurodyta gaminio instrukcijoje. Vėliau jokiu būdu negalima bandyti jo ardyti ar uždegti iš naujo. Rekomenduojama tiesiog panardinti į vandenį, įdėti į plastikinį maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį.
Pavojų didina ir per mažas atstumas iki pastatų ar žmonių. Netinkamai paleistas fejerverkas gali pakrypti ir pataikyti į aplinkinius objektus. Todėl pirotechniką patariama naudoti tik atvirose vietose, vengiant balkonų, terasų ar daugiabučių kiemų, kur nelaimių tikimybė gerokai didesnė.
„Kiekvienais metais pasitaiko situacijų, kai netinkamai naudojamos petardos ar fejerverkai įskrenda į balkonus, išdaužia langus ir kitaip apgadina būstą. Tokiais atvejais nuostolius gali sumažinti būsto draudimas, jei tokį turite“, – pabrėžia M. Čebelienė.
Pirotechnikos naudojimą riboja ir įstatymai. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas numato, kad pirotechnikos priemones draudžiama naudoti arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, vaikų darželių, gydymo ir reabilitacijos įstaigų. Be to, ribojamas ir laikas – išskyrus švenčių dienas, fejerverkai negali būti leidžiami nuo 22 vakaro iki 8 valandos ryto.
Apsvaigus – prie fejerverkų artintis draudžiama
Taip pat reikėtų žinoti, kad neblaiviems ar apsvaigusiems asmenims fejerverkus leisti apskritai draudžiama. Toks elgesys yra laikomas civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo pažeidimu ir gali užtraukti iki 30 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – iki 60 eurų baudą.
„Apsvaigus suprastėja reakcija ir dėmesio koncentracija, todėl pirotechnikos naudojimas tampa gerokai pavojingesnis. Be to, neretai pamirštama tinkamai įtvirtinti fejerverkus – nuvirtę jie šūvius nukreipia horizontaliai, taip sukeldami rimtą pavojų ir žmonėms, ir turtui. Dėl to prieš paleidžiant fejerverką būtina įsitikinti, kad gaminys stovi ant tvirto, lygaus paviršiaus ar yra įstatytas į tam skirtą laikiklį“, – sako M. Čebelienė.
Papildomą riziką kelia ir neaiškiose vietose įsigyta pirotechnika. Nežinant gaminio kilmės, kategorijos ir saugumo sertifikatų, nėra garantijos, kad fejerverkas suveiks taip, kaip numatyta. Specialistė primena, kad saugūs gaminiai visada turi aiškiai nurodytas instrukcijas ir ženklinimą.
