Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu daugelis moterų pastebi kūno pokyčius – didėjantį svorį, pakitusias kūno formas ar sumažėjusią raumenų masę.
Neretai šie pokyčiai siejami su gyvenimo būdu ar mityba, tačiau „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja endokrinologė Inga Fomčenko pabrėžia, kad pagrindinės priežastys slypi giliau – hormoniniuose ir medžiagų apykaitos procesuose.
„Šiuo laikotarpiu vykstantys pokyčiai yra natūralus organizmo virsmas, tačiau tai turi tiesioginę įtaką moters sveikatai. Kūno sudėties pokyčius daugiausia lemia estrogenų sumažėjimas, kuris veikia riebalų ir raumenų masę, energijos balansą bei medžiagų apykaitą“, – aiškina I. Fomčenko.
Pokyčiai prasideda dar prieš menopauzę
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad kūno pokyčiai prasideda dar perimenopauzėje – laikotarpiu prieš paskutines menstruacijas. Būtent tuo metu sparčiausiai didėja riebalų masė ir mažėja liesoji, arba raumenų, masė.
„Tyrimai rodo, kad šie pokyčiai labiausiai išryškėja likus maždaug keliems metams iki menopauzės, jie daugumai moterų tęsiasi dar du metus po menopauzės, o po to – aprimsta, taipogi, ši kaita nėra tiesiogiai susijusi su amžiumi. Kitaip tariant, net ir nekeičiant gyvenimo būdo, organizme vyksta procesai, kurie keičia kūno sudėtį“, – sako endokrinologė.
Anot endokrinologės, kinta ne tik bendras riebalų kiekis, bet ir jų pasiskirstymas organizme. Jei vaisingame amžiuje moterims riebalai dažniau kaupėsi klubų ar šlaunų srityse, tai menopauzės laikotarpiu didesnė jų dalis ima kauptis pilvo srityje – didėja visceralinių riebalų kiekis. Būtent visceraliniai riebalai laikomi metaboliškai aktyvesniais ir labiau susijusiais su įvairių ligų rizika.
Svarbu ne tik svoris, bet ir kūno sudėtis
Endokrinologė sako, kad vien kūno svorio stebėjimas ne visada leidžia objektyviai įvertinti vykstančius pokyčius. Net ir išlaikant panašų svorį gali kisti raumenų masė ir riebalų kiekis, o tai gali turėti reikšmingų pasekmių sveikatai.
„Kartais moteris nemato didelio svorio pokyčio, tačiau organizme vyksta reikšmingi sudėties pokyčiai – didėja visceralinių riebalų kiekis ir mažėja raumenų masė“, – sako „Hila“ gydytoja.
Šie pokyčiai susiję su didesne metabolinio sindromo, antro tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kaulų mineralų tankio mažėjimo rizika. Dėl mažėjančios raumenų masės lėtėja medžiagų apykaita, gali silpnėti fizinis pajėgumas, didėti kritimų tikimybė ir ilgainiui atsirasti funkcinių sutrikimų.
Reabilitacija padeda valdyti pokyčius
Gydytoja sako, kad nors menopauzės laikotarpiu vykstantys pokyčiai yra natūralūs, jie nėra nekontroliuojami. Ankstyvas jų atpažinimas ir tinkamai parinktos priemonės leidžia reikšmingai sumažinti jų poveikį kasdieniam gyvenimui ir sveikatai.
„Vis dažniau moterims rekomenduojamos kompleksinės reabilitacijos programos, orientuotos į kūno sudėties ir fizinės būklės gerinimą. Tokios paslaugos teikiamos ir „Hila“ reabilitacijos ir sporto medicinos centre, kur vertinamas fizinis pajėgumas bei funkciniai rodikliai“, – pasakoja I. Fomčenko.
Svarbu derinti jėgos treniruotes ir aerobinį fizinį aktyvumą bei individualiai pritaikytus pratimus, skirtus raumenų masei išlaikyti bei stiprinti. Tokia fizinė veikla padeda didinti raumenų masę, gerina kaulų mineralų tankį, mažina metabolinių ligų riziką ir teigiamai veikia bendrą savijautą.
„Atsižvelgiant į poreikį, Lietuvoje jau gali būti taikomos ir papildomos priemonės – fizioterapija, judesio terapija bei tokios technologijos kaip elektrostimuliacija, funkcinė magnetinė stimuliacija ar radiodažnio terapija, padedančios gerinti raumenų funkciją ir organizmo atsistatymą“, – teigia endokrinologė.
Anot jos, tokie sprendimai leidžia ne tik lengviau kontroliuoti svorį, bet ir mažinti su menopauze susijusias sveikatos rizikas bei išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę. Šiame laikotarpyje itin svarbus bendras požiūris į sveikatą – fizinis aktyvumas, mityba ir reguliarus organizmo būklės vertinimas.
Reikšminga ir subalansuota mityba
Gydytoja pabrėžia, kad nors fizinis aktyvumas yra svarbus, ne mažiau reikšmingą vaidmenį atlieka ir kasdienė mityba bei hormonų nulemiami apetito pokyčiai. Perimenopauzės laikotarpiu organizme vykstantys pokyčiai gali keisti alkio jausmą ir maisto pasirinkimus, todėl tampa sudėtingiau išlaikyti įprastus mitybos įpročius.
„Sumažėjus estrogenų kiekiui, gali padidėti apetitas ir keistis sotumo pojūtis, todėl natūraliai didėja suvartojamo maisto kiekis. Dėl to svarbu sąmoningai planuoti mitybą, rinktis maistingus produktus ir užtikrinti pakankamą baltymų kiekį“, – sako I. Fomčenko.
Pasak gydytojos, baltymai padeda ilgiau išlaikyti sotumą, palaikyti raumenų masę ir prisideda prie stabilesnės medžiagų apykaitos. Taip pat svarbu pasirūpinti vitaminu D ir kalciu, kurie būtini kaulų stiprumui ir gali padėti mažinti osteoporozės riziką.
Hormoniniai pokyčiai ir jų įtaka savijautai menopauzės laikotarpiu
Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu moters organizme vykstantys reikšmingi hormoniniai pokyčiai daro įtaką ne tik fizinei, bet ir psichoemocinei būklei. Dėl to dažnai pasireiškia nuotaikų svyravimai, padidėjęs dirglumas, nerimas, miego sutrikimai ir nuovargis.
„Šie pakitimai gali turėti tiesioginį poveikį kūno sudėčiai: padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje, o sutrikęs miegas ir emocinis disbalansas gali didinti apetitą bei keisti mitybos įpročius. Mokslinių tyrimų duomenimis depresijos rizika perimenopauzėje gali būti 2–4 kartus didesnė nei vaisingame amžiuje“, – teigia I. Fomčenko.
Savijautai gerinti svarbūs reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba ir streso valdymas. Esant ryškesniems simptomams, naudinga kreiptis į specialistus – gydytoją ar psichologą, kurie gali pasiūlyti individualiai pritaikytas pagalbos priemones.
