Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš kitų Europos Sąjungos šalių į Lietuvą įvežamos paukštienos pastaraisiais metais daugėja. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vertindama įvežamos produkcijos apimtis, sugriežtino jos kontrolę. Augantys įvežamos produkcijos mastai lemia, jog nustatoma daugiau maisto saugos pažeidimų atvejų. Per 2019 metus į mūsų šalies rinką uždrausta tiekti beveik du kartus daugiau nesaugios vištienos nei 2018-aisiais. Didžioji dalis vartoti netinkamos produkcijos atkeliavo iš kaimyninės Lenkijos.
2018 metais nesaugios vištienos užfiksuota 112 tonų, praėjusiais metais šis kiekis šoktelėjo iki 200 tonų. Daugiau nei pusė šio kiekio atkeliavo iš Lenkijos, kuri yra pagrindinis įvežėjas – lenkiška paukštiena sudaro net 75 proc. viso bendro kiekio . Per 2019 m. VMVT atrinko daugiau kaip 700 iš Lenkijos įvežtos šviežios ir šaldytos vištienos mėginių. Vadovaujantis laboratorinių tyrimų rezultatais per minėtą laikotarpį iš šios šalies į Lietuvą uždrausta tiekti daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos. Iš jų net 55 partijose nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.
„Lenkija yra didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje. Šioje šalyje paukštienos gamyba vykdoma nedideliuose ūkiuose, galimai todėl yra sunku sukontroliuoti, kaip laikomasi kokybės reikalavimų kiekvienoje grandyje nuo mėsinių viščiukų auginimo iki galutinio produkto pagaminimo. Esame tarp šalių, į kurias lenkai importuoja didelius kiekius paukštienos produktų – vien per praėjusius metus į Lietuvą įvežta beveik 32 tūkst. 400 tonų paukštienos. Tad nieko stebėtino, kad lenkiškoje produkcijoje fiksuojama daugiausia kokybės neatitikimų“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis.
Kaip jis pažymi, nepaisant to, kad vis daugiau kalbama apie lenkų lyderystę fiksuojant nesaugios vištienos atvejus, lenkiškos produkcijos importas auga. „Vien per praėjusių metų paskutinį ketvirtį lenkiškos vištienos importas augo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2018 metais. Dar didesnį lenkiškos produkcijos antplūdį turėtume pajusti dabar, kai Lenkijoje siaučiant paukščių gripui kai kurios ne Europos šalys mūsų kaimynams uždarė savo rinkas. Tikėtina, kad didelė dalis užsilaikiusios toms rinkoms gamintos vištienos bus atvežta pas mus“, – sako V. Tėvelis.
Praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje pradėjus plisti didelio patogeniškumo paukščių gripui, VMVT ėmėsi neplaninių prevencinių paukštienos ir kitų gyvūninių produktų kontrolės veiksmų. „Vien per šių metų sausį atlikta 740 patikrinimų – t. y. įvertinta 1,85 tūkst. tonų gyvūninių produktų, iš jų – daugiau kaip 1 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių. Atlikus mėginių tyrimus paukščių gripo virusu užkrėstos vištienos nenustatyta, tačiau aptikti 4 teigiami Salmonella bakterijų atvejai lenkiškoje ir vengriškoje paukštienoje“, – pažymi VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja–valstybinės veterinarijos inspektorė Vilma Rudokaitė.
Specialistė akcentuoja, kad visi gyvūniniai produktai, ypač paukštiena, priskirtini didesnės rizikos produktų grupei dėl mikrobiologinės taršos ir atsekamumo užtikrinimo, todėl šios produkcijos gamyba ir prekyba užsiimančioms įmonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio renkantis žaliavos tiekėjus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2019 metų ketvirtį padidėjo vištienos importas. 2019 m. spalio–lapkričio mėn. įvežta 7133,52 t vištienos – 20,85 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pagrindinė paukštienos importo šalis – Lenkija. Iš šios šalies įvežta beveik 5 600 t vištienos – 43,18 proc. daugiau nei 2018 metais.
