Ant teisėjų stalo – byla dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Mama tvirtina, kad tėvas grasino ir manipuliavo, tėvas atkerta – kad pats buvo provokuojamas. Pagrindiniai argumentai šįkart telpa ne dokumentų segtuve, o mobiliajame telefone: dešimtys „Messenger“ žinučių, ekrano nuotraukos ir balso pranešimai. Tačiau ar tokie įrodymai iš tiesų gali turėti teisinę galią?
Skaitmeninė kasdienybė keičia ne tik tai, kaip bendraujame, bet ir tai, kaip sprendžiami šeimos ginčai. Vis dažniau emocingi pokalbiai programėlėse tampa įrodinėjimo priemone teisme.
Elektroniniai įrodymai – vis dažnesni šeimos bylose
Advokatų kontoros COBALT šeimos teisės patarėja Renata Cibulskienė pažymi, kad civilinėse bylose įrodymais gali būti laikomi labai įvairūs faktiniai duomenys – taip pat ir elektroniniai.
„Įstatymas numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, ar egzistuoja aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus ir atsikirtimus“, – aiškina ji.
Pasak teisininkės, elektroniniai įrodymai apima ne tik oficialius dokumentus ar el. laiškus, bet ir kasdienius žmonių susirašinėjimus pokalbių programėlėse.
„Elektroniniais įrodymais pripažįstami skaitmeniniai duomenys – elektroniniai dokumentai, laiškai, garso ir vaizdo įrašai, nuotraukos, SMS žinutės bei pranešimai iš tokių programėlių kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“, – sako R. Cibulskienė.
Technologijoms sparčiai tobulėjant, daugelis asmeninių santykių palieka skaitmeninį pėdsaką, kuris vėliau gali tapti svarbus teisme.
Kada žinutės gali būti reikšmingos?
Šeimos bylose dažnai siekiama įrodyti netinkamą elgesį, vaiko interesų pažeidimus ar konfliktines bendravimo aplinkybes. Tokiais atvejais susirašinėjimai ar socialinių tinklų turinys gali padėti atkurti faktines situacijas: pavyzdžiui, kas ir kada susitarė dėl vaiko perdavimo, ar buvo trukdoma bendrauti, kokia buvo bendravimo dinamika, ar bendravimas vyko pagarbiai ir vaiko interesus atitinkančiu būdu.
Žinutės taip pat gali būti reikšmingos, kai jose fiksuojami tiesioginiai grasinimai, spaudimas, manipuliavimas, nuolatinis konfliktinis tonas ar pasikartojantys epizodai, kurie padeda teismui vertinti bendrą situacijos kontekstą, o ne vieną atskirą incidentą.
„Telefoniniai pokalbiai, žinutės, socialinių tinklų įrašai ar stebėjimo kamerų vaizdai neretai tampa svarbiu šaltiniu nustatant ginčui reikšmingas aplinkybes“, – teigia specialistė.
Privatumas ir autentiškumas – esminiai kriterijai
Vis dėlto ne kiekvienas susirašinėjimas automatiškai tampa įrodymu. Teismas vertina ne tik turinį, bet ir tai, kaip jis buvo gautas, ar jis susijęs su byla, ar pateikta informacija leidžia patikimai nustatyti aplinkybes, o pats įrodymas nėra ištrauktas iš konteksto.
„Įrodymai turi būti gauti teisėtai. Teismas vertina, ar nebuvo pažeista asmens teisė į privatų gyvenimą, ar pateikti duomenys yra autentiški, ar nėra suklastoti ar dirbtinai sukurti. Abejotina, ar teismas pripažintų įrodymu pranešimą, kuris gautas įsilaužus į kito asmens asmeninę paskyrą“, – pažymi R. Cibulskienė.
