Šiemet planuojami šalies užimtumo sistemos pokyčiai, kurie, tikimasi, į darbo rinką padės sugrąžinti bent dalį ilgalaikių bedarbių ir į atvirą darbo rinką įdarbinti daugiau žmonių su negalia. Tai ateityje prisidės prie pajamų nelygybės ir atskirties mažinimo.
„2022 metais sieksime plėsti dirbančiųjų gretas, nes daliai ilgai nedirbančių žmonių tereikia dėmesio ir pagalbos, kad jie vėl galėtų dirbti ir užsidirbti. Panaši situacija yra ir su neįgaliaisiais. Visuomenės pozityvumas, darbdavių geranoriškumas ir tinkamos darbo sąlygos žmonėms su negalia, manau, darbo rinką papildytų tikrai atsakingais, kruopščiais ir lojaliais darbuotojais”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai. Iš jų daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, dar trečdalis (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.
Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų, dalis dirba „šešėlyje”.
Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, bus suteiktos reikiamos paslaugos, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje.
KAS PLANUOJAMA. Planuojama atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, o šiems kartu su savivaldos institucijomis teikti kompleksinę pagalbą, kuri padėtų sugrįžti į darbo rinką. Pirmus 9 mėnesius, kol žmogus turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui turėtų būti siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.
Siūlomas darbo užmokestis pirmus 3 mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
Bedarbio statuso žmogus netektų, jei be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Jeigu Užimtumo tarnyba žmogui 2 tinkamo darbo pasiūlymus pateiks per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, per 6 ar 8 mėnesius, o žmogus atsisakys jam siūlomo darbo, tai bedarbio statuso neteks, kai tik atsisakys 2 tinkamo darbo pasiūlymo.
Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi.
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.
Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės darbo rinkoje išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.
ŽMONĖS SU NEGALIA ATVIROJE DARBO RINKOJE
Šiuo metu dirba apie 30 proc. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Ministerija užsibrėžusi siekti, kad 2025 m. dirbtų 39 proc., o 2030 m. – 47 proc. žmonių su negalia.
Naujas neįgaliųjų užimtumo modelis padės neįgaliesiems lengviau ir greičiau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Tai, kad žmonės su negalia labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, patvirtina ir statistika.
Absoliuti dauguma dirbančių neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje. 2021 m. I pusmečio pabaigoje dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo per 44 tūkst., iš jų socialinėse įmonėse dirbo kiek daugiau nei 4,5 tūkst., t. y. apie 10 proc.
Planuojama sustiprinti jau dirbančių žmonių padėtį – skirti lėšas jų darbo vietų ir darbo aplinkos pritaikymui, gerinimui. Didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kuriems pirmą kartą nustatoma negalia jiems esant darbingo amžiaus ir dirbant. Svarbu, kad įgyta negalia netaptų priežastimi iškristi iš darbo rinkos. Tikimasi, kad to pasiekti padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir subsidijos bus prieinamos visiems atviroje rinkoje veikiantiems darbdaviams, kurie įdarbina negalią turinčius žmones.
Užimtumo įstatyme numatomos tokios priemonės kaip darbo aplinkos pritaikymas, darbo asistento paslauga. Bus vykdomas pilotinis projektas – darbo funkcijų pritaikymas („Job carving”). Be to, tobulės jau veikiančios priemonės: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, savarankiško užimtumo rėmimas, parama judumui, įdarbinimo su pagalba paslauga.
LR SADM inf.
