Trumposios tiekimo grandinės, kai produktai iš lietuviškų ūkių trumpiausiu keliu tiekiami tiesiai pirkėjams, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigoms – sparčiai populiarėja. Per pastaruosius dvejus metus trumpųjų grandinių paramos projektams numatyta skirti 11 mln. eurų – beveik tris kartus daugiau negu 2014 – 2020 metų laikotarpiu. Liepą skelbiamas konkursas trumpųjų grandinių paramos projektams, kuriems iš viso planuojama skirti per 10 mln. Eur.
Laukiama paraiškų trijų modelių projektams – ūkininkų bendradarbiavimui kuriant naujus prekybos taškus, organizuojant ūkiuose pagamintos produkcijos tiekimą viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms ir įstaigoms bei regioniniams logistikos centrams.
Vienas naujausių pavyzdžių – gegužės pabaigoje regioninio lygmens logistikos centrui, kuriamam Kauno rajone, Karmėlavoje, buvo skirta 605 tūkst. Eur paramos. Šiame projekte, preliminariais duomenimis, bendradarbiaus apie 50 Lietuvos ūkininkų, kurie savo produkciją tieks vietinei rinkai.
„Susitikime su savivaldybių atstovais ir ūkininkais aptarėme, kaip galėtume dar sparčiau plėtoti trumpąsias grandines. Vienas svarbiausių dalykų – ūkininkai turi kooperuotis – pirkėjui reikia prekių krepšelio, kuriame būtų įvairių produktų.
Taip pat keičiantis ekonominei situacijai parama turėtų būti didesnė“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Dėl to atnaujintose paramos taisyklėse maksimali paramos suma padidinta – kuriant trumpą grandinę vienam projektui bus galima skirti iki 150 tūkst. Eur. Iki šiol maksimali suma siekė 120 tūkst. Eur.
Projektams kuriant trumpąsias grandines, viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų aprūpinimui maisto produktais parama sieks iki 250 tūkst. Eur vienam projektui (buvo 200 tūkst. Eur).
Didžiausios paramos galima tikėtis steigiant regioninius logistikos centrus. Kai logistikos centras steigiamas nuomojamose patalpose, paramos suma negali viršyti 700 tūkst. Eur, numatant statyti logistikos centrą ar investuoti į valstybei, savivaldybei, patiems steigėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą pritaikant jį logistikos centrui didžiausia paramos suma galės siekti 1,5 mln. Eur.
Parama investicijoms, kuriant trumpas teikimo grandines sieks 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau skatinant ūkininkus kooperuotis ir investuoti bendradarbiaujant parama bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo ir projekto įgyvendinimo išlaidoms bei skatinamosios veiklos išlaidoms kompensuojama 100 proc.
Ūkininkai taip pat aktyviai ieško kelių į vaikų ugdymo įstaigas. Žemės ūkio ministerija skatina ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose – vaikų darželiuose, kompensuodama pagal kokybes sistemas pagamintų produktų ir įprastinės gamybos produktų kainų skirtumą.
Kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, vienas iš atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės – pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems toje pačioje savivaldybėje, kur įsikūrusi ugdymo įstaiga arba kaimyninėse savivaldybėse.
Šiais metais skirta beveik 2,4 mln. eurų parama kompensuojant kainų skirtumą jau pasinaudojo per 50 vaikų ugdymo įstaigų, maitinančių 8400 vaikų. Jiems bus išmokėta virš 1 175 tūkst. Eur. Taip pat iki liepos 1 d. laukiama naujų paraiškų likusiai paramos sumai.
Palyginti, 2019 m. paremti 7 pareiškėjai, maitinantys 997 vaikus, 2020 m. paremti 10 pareiškėjų, iš viso maitintas 1061 vaikas, o pernai paremti 45 pareiškėjai, maitinę iš viso daugiau negu 7200 vaikų.
LR ŽŪM inf.
