Dalis įmonių klaidingai mano, kad susitarimas su konkurentu nevilioti darbuotojų yra ne tik teisėtas, tačiau ir visiškai pateisinamas veiksmas, siekiant apsaugoti darbdavio investicijas į darbuotoją. Visgi, konkurencijos teisėje tai – toks pat sunkus pažeidimas, kaip ir kainų kartelis. Už tokius susitarimus įmonėms gresia baudos, o vadovams – ir asmeninė atsakomybė.
Darbo rinkoje darbuotojai turėtų laisvai konkuruoti dėl geriausių darbo sąlygų, o įmonės – dėl talentingiausių specialistų. Tačiau kartais darbdaviai, nenorėdami prarasti darbuotojų ir investicijų į juos, slapta susitaria nevilioti vieni kitų personalo ar nekelti atlyginimų.
Tokie susitarimai, kaip pabrėžia Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovas Daumantas Grikinis, yra žalingi visai visuomenei: darbuotojai netenka galimybių siekti geresnių sąlygų, atlyginimai auga lėčiau, o kartu slopsta inovacijos ir produktyvumas. Dėl to darbdavių susitarimai vertinami taip pat griežtai, kaip įmonių susitarimai dėl prekių ar paslaugų kainų.
Pasitaiko atvejų, jog darbdaviai tokius susitarimus grindžia poreikiu apsaugoti savo investicijas, skirtas darbuotojams apmokyti, ar užsitikrinti, kad konkurentams nenutekėtų komercinės paslaptys, tačiau tam galima pasitelkti kitus teisinius instrumentus.
Kur baigiasi „verslo etika“?
Advokatų kontoros TEGOS vyriausiasis ekspertas, advokatas Pavel Jacunskij taip pat išskiria skirtingas situacijas: „Normali verslo praktika – darbdavio susitarimas su darbuotoju dėl nekonkuravimo, pavyzdžiui, tam tikrą laikotarpį po darbo santykių pabaigos. Bet nekonkuravimo laikotarpiu darbdavys turi mokėti darbuotojui atlygį už nekonkuravimo sąlygos laikymąsi, taip pat yra ribojama tokių nekonkuravimo susitarimų galiojimo trukmė. Kitas dalykas yra darbdavių tarpusavio susitarimai – kad nesamdys vieni kitų žmonių ar nekels atlyginimų. Jie draudžiami Konkurencijos įstatymu net tuo atveju, jei įmonės tiesiogiai nekonkuruoja dėl prekių ar paslaugų.“
Faktai iš Lietuvos praktikos
Konkurencijos taryba buvo viena iš pirmųjų ES šalių institucijų, inicijavusių tyrimus dėl darbdavių susitarimų. 2021 m. buvo skirtos baudos Lietuvos krepšinio lygai ir dešimčiai klubų, kurie sudarė konkurenciją ribojantį susitarimą, kai, nutraukus 2019–2020 m. čempionatą dėl COVID-19 pandemijos, nusprendė nemokėti krepšininkams atlyginimų už likusią sezono dalį. Galutinį sprendimą, ar pažeidimas nustatytas pagrįstai, priims teismas, dar formuojantis praktiką tokio pobūdžio bylose.
Dar vieną pažeidimą Konkurencijos taryba nustatė 2022 m. – nekilnojamojo turto agentūros ir jas vienijanti asociacija pripažintos pažeidusios Konkurencijos įstatymą, nes susitarė nevilioti viena kitos darbuotojų ir klientų. Šis nutarimas taip pat yra apskųstas teismui.
Ką gali padaryti įmonės, kad apsisaugotų?
TEGOS vyriausiasis ekspertas P. Jacunskij primena, kad geriausiai suvaldyti konkurencijos teisės rizikas padeda pagal įmonės veiklos pobūdį parengta bei reguliariai atnaujinama atitikties programa, kuri apima aiškias vidaus tvarkas, vadovų ir personalo mokymus, darbuotojų atsakomybės supratimą. Būtina pasirūpinti ir tinkamu darbuotojų informavimu, ypač personalo vadovų ir aukščiausio rango vadovų grandyje – būtent šie asmenys dažniausiai dalyvauja priimant personalo sprendimus, kurie gali turėti teisinių pasekmių.
„Jei pažeidimas jau įvykęs, galima pasinaudoti galimybe išvengti baudų – Atleidimo nuo baudų programa. Jeigu įmonė pirma informuoja Konkurencijos tarybą apie sudarytą susitarimą prieš institucijai pradedant tyrimą – ji gali būti visiškai atleista nuo baudos. Tai viena efektyviausių priemonių nutraukti pažeidimą ir sumažinti teisinę riziką“, – pažymi P. Jacunskij.
Kas signalizuoja neteisėtus susitarimus darbuotojams?
Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovas D. Grikinis atkreipia dėmesį, kad darbuotojai apie darbdavių sudarytus susitarimus gali ir nežinoti, nes paprastai tokius susitarimus sudaro vadovaujančias pareigas užimantys asmenys. Visgi, tokio susitarimo požymius gali pastebėti kiti įmonės darbuotojai: personalo atrankų specialistai, komandų, kurioms ieškoma darbuotojų, vadovai.
„Jeigu darbuotojams kyla įtarimų dėl galimų darbdavių susitarimų, jie turėtų informacija pasidalinti su Konkurencijos tarybos atstovais, – tai galima padaryti ir anonimiškai“, – sako Konkurencijos tarybos atstovas.
Signalai gali būti įvairūs. Nepraleisti negirdom reikėtų iš personalo darbuotojų arba atranką vykdančių specialistų girdimus tokius ir panašius komentarus: „Mes nesamdome darbuotojų iš konkurento įmonės“; „Mes su konkurentais esame susitarę nevilioti vieni kitų darbuotojų“; „Mes laikomės politikos nesamdyti darbuotojų iš tos ar anos įmonės“; „Mes negalime kelti atlyginimų daugiau nei konkurentai“.
Ženklas galėtų būti ir tai, jeigu darbo pokalbiai vyko sklandžiai, buvo gautas iš naujojo darbdavio pasiūlymas, bet jis buvo paskutinę akimirką atšauktas be jokios priežasties. Gali pasitaikyti ir taip, kad kontaktuojant su potencialiu darbdaviu, šis apgailestauja, kad kol asmuo dirba konkurento įmonėje, pateikti pasiūlymo jam negali.
Už reikšmingą informaciją – ir piniginis atlygis
Visais šiais atvejais ir darbuotojai, ir potencialūs darbuotojai gali pranešti apie įtarimus Konkurencijos tarybai. Tai gali būti atliekama ir anonimiškai per formą „Pranešk mums“ Konkurencijos tarybos svetainėje, ir telefonu, su užtikrintu konfidencialumu.
Jei pateikiama reikšminga informacija – galima ir iki 100 tūkst. eurų išmoka.
„Taigi darbdavių susitarimai tikrai nėra „nekalti“, kaip gali atrodyti iš šalies. Kaip jau minėta, tokie susitarimai sukelia tokią pačią žalą kaip ir kiti įmonių susitarimai dėl kainų. Kaip tik todėl susitarimus sudariusiems darbdaviams gresia baudos iki 10 proc. metinių pasaulinių pajamų, o įmonių vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė – apribojama teisė iki penkerių metų eiti vadovaujančias pareigas bei papildomai teismas gali skirti baudą iki 14 481 euro“, – reziumuoja D. Grikinis.
Jeigu paaiškėtų, kad įmonė yra susitarusi su konkurentais dėl darbuotojų, D. Grikinis ragina kreiptis į Konkurencijos tarybą ir pasinaudoti Atleidimo nuo baudų programa.
Konkurencijos taryba neseniai atnaujino atmintinę „Konkurenciją ribojantys susitarimai darbo rinkose“, kurioje pateikti tiek tokių susitarimų pavyzdžiai, tiek patarimai, kaip išvengti pažeidimų.
