Užimtumo tarnyboje šių metų gruodžio 1 d. registruota beveik 59 tūkst. vyresnių kaip 50 metų asmenų (40,9 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų). Daugiausiai jų buvo Alytaus apskrityje (12 proc.), mažiausiai – Klaipėdos (8,3 proc.). Tarp savivaldybių aukščiausiu vyresnio amžiaus gyventojų nedarbu išsiskiria Ignalinos r. (18,7 proc.), Kalvarijos (18,3 proc.) ir Zarasų r. (17,4 proc.) savivaldybės. Mažiausiai nedirbančių vyresnio amžiaus asmenų registruota Klaipėdos r. (5,8 proc.), Birštone (6,4 proc.) ir Neringoje (6,6 proc.).
Skaičiuojant nuo visų vyresnių kaip 50 metų šalies darbingo amžiaus gyventojų, šios amžiaus grupės darbo neturintys asmenys sudarė 10,9 proc. 35,2 proc. buvo 50–54 metų, 39,7 proc. – 55–59 metų, 25,1 proc. – vyresni kaip 60 metų. Stebima, kad 50–54 metų darbo ieškančiųjų mažėja, tuo tarpu vyresnių kaip 60 metų skaičius pastaraisiais metais auga.
Tarp vyresnių kaip 50 metų darbo neturinčių asmenų daugiau yra vyrų, ir jų dalis, palyginti su 2018 m. gruodžio 1 d., didėjo. 50–59 metų darbo ieškančiųjų šiemet mažėjo, bet augo vyresnių kaip 60 metų asmenų skaičius. Vyresnių darbo neturinčių asmenų daugiau gyveno kaime – per 40 proc., tuo tarpu bendroje bedarbių struktūroje kaimo gyventojai sudaro 36 proc. Beveik 29 proc. vyresnių kaip 50 metų asmenų neturi profesinio pasirengimo (tarp visų darbo neturinčių be profesinio pasirengimo buvo 31,2 proc.), beveik 11 proc. – įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (tarp visų Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų universitetinį išsilavinimą turi 13 proc.). Kas ketvirtas vyresnis kaip 50 metų asmuo darbo ieškojo ilgiau nei metus. Ilgalaikiai bedarbiai tarp visų darbo ieškančiųjų šių metų gruodžio 1 d. sudarė 19 proc. Stebima teigiama tendencija, kad vyresnio amžiaus ilgalaikių bedarbių, palyginti su 2018 m. gruodžio 1 d., mažėjo sparčiau nei bendras rodiklis.
Vyresnio amžiaus asmenys dažniau įsidarbina pagal terminuotas darbo sutartis: vyresnių kaip 50 metų asmenų pagal teminuotas darbo sutartis pradėjo dirbti 14,7 proc., vyresnių kaip 60 metų – 16,9 proc. Iš visų įsidarbinusių asmenų terminuotą darbą pradėjo dirbti 10,3 proc.
2018–2020 m. aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 31778 vyresnio amžiaus asmenys. Populiariausios ir efektyviausios jų integravimo į darbo rinką priemonės – įdarbinimas subsidijuojant (38,4 proc. nuo visų dalyvavusių asmenų) ir profesinis mokymas (31,3 proc. nuo visų dalyvavusių asmenų).
2019 m. paklausią darbo rinkoje profesiją nusprendė įgyti daugiau kaip 2,1 tūkst. vyresnio amžiaus Užimtumo tarnybos klientų. Šių asmenų mokymui skirta 6,4 mln. eurų, 2019 m. sausio–lapkričio mėn. panaudota 5,6 mln. eurų. Šiemet vyresnio amžiaus klientai, kaip ir 2018 m., dažniausia rinkosi įgyti slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, krautuvo vairuotojo, apskaitininko ar virėjo profesiją.
Užimtumo tarnybos informacija
